Paprastoji kriaušė — Pyrus communis L.

Šeima. ERŠKĖTINIAI — ROSACEAE

Paprastoji kriaušė — Pyrus communis L.
Paprastoji kriaušė

Kriaušė yra iki 20 m aukščio vaismedis. Lapai — ovalūs arba apvalūs, su trumpai nusmailėjusiomis viršūnėmis, smulkiai pjūkliški arba lygiakraščiai, tamsiai žali, viršus — blizga, apačia — matinė, ant ilgų lapkočių. Žiedai — balti arba blyškiai rausvi. Vaisiai — apvalūs, kiaušiniški, kūgiški, žali, geltoni, gelsvi arba rausvi, įvairaus didumo. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais, vaisiai prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėnesiais.

Manoma, kad kriaušės buvo vartojamos maistui Italijoje ir Šveicarijoje ikiistoriniais laikais. Kriaušė, kaip kultūrinis augalas, pradėtas auginti Graikijoje dar prieš mūsų erą. Paskui ją atvežė į Senovės Romą, o vėliau — į Vakarų europą. Paprastoji kriaušė auga Tarybų Sąjungos europinės dalies pietuose ir vidurinėje juostoje, Kryme ir Kaukaze.

Gydymui ir mitybai vartojami švieži ir džiovinti vaisiai.

Kriaušių cheminė sudėtis priklauso nuo rūšies, veislės ir augimo sąlygų. Jose yra 83—87% vandens, 6—13% angliavandenių (gliukozės, fruktozės, sacharozės), 0,10— 2,9% organinių rūgščių (svarbiausios — citrinos ir obuolių), 0,5% raugų, 0,6% ląstelienos, 0,29—0,6% pelenų, vitaminų (0,76 mg% provitamino A, 0,01—2 mg% B1, 0,002— 0,07 mg% B2,5 mg% B6, 4,17 mg% C, 0,15—2,68 mg% E, 0,8 mg% K, P, 0,02—1,2 mg% PP, folinės rūgšties), flavonoidų (kvercetino, rutino), karotinoidų (luteolino, veloksantino, neoksantino), glikozidų, fenolio junginių, cheminių elementų (cinko, vario, kobalto, mangano, kalio, geležies, vanadžio, molibdeno, nikelio, fluoro, jodo).

Kriaušėse yra folinės rūgšties, kuri labai reikalinga kraujodarai. Joje esantys fenolio junginiai stiprina kapiliarus, gydo uždegimus ir aterosklerozę. Kriaušes rekomenduojama valgyti sergant kepenų ir inkstų ligomis.

Lapuose ir vaisiuose yra arbutino, kuris pasižymi dezinfekuojamosiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis, skatina šlapimo išsiskyrimą.

Kriaušių gydomosios savybės buvo žinomos dar viduramžiais. Šviežias kriaušes gerai pasisavina organizmas, jos gerina virškinimą, žarnų peristaltiką. Virtas ir keptas kriaušes žmonės valgo tuomet, kai labai kosti, suserga bronchitu arba plaučių tuberkulioze. Kriaušių nuoviras gerai malšina karščiuojantiems ligoniams troškulį. Kriaušių sultys, užpilas ir nuoviras skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, ypač sergant šlapimtakių ir inkstų akmenlige, šlapimo takų uždegimu, kepenų ligomis. Džiovintų kriaušių nuoviras, kisielius ir kompotas tinka nuo viduriavimo. Viduriuojant vaikams, patartina duoti gerti avižų nuoviro su džiovintų kriaušių kisieliumi.

Kriaušės vartojamos ir maisto pramonėje. Jos džiovinamos, gaminami kompotai, spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, džemai.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *