Paprastasis agrastas — Grossularia reclinata (L.) Mill.

Šeima. UOLASKĖLINIAI — GROSSULARIACEAE

Paprastasis agrastas — Grossularia reclinata (L.) Mill.
Paprastasis agrastas

Agrastas yra daugiametis vaiskrūmis. Jo ūgliai — dygliuoti. Dygliai išsidėstę bambliuose po vieną—du—tris. Lapai — beveik apskriti, nedideli, iš 3—5 skiaučių, apačia — švelniai plaukuota. Žiedai — neryškūs, žalsvi arba rausvi, varpelio pavidalo, dvilyčiai. Vaisiai — elipsės ar rutulio formos uogos su koteliais, žalsvai geltonos arba purpurinės spalvos. Uogose yra daug sėklų. Žydi gegužės mėnesį. Uogos prinoksta liepos—rugpjūčio mėnesiais.

Rusijoje agrastai buvo auginami jau prieš daugelį amžių. Manoma, kad XI a. jie buvo auginami vienuolynų soduose. XV a. agrastai pradėti auginti ir Maskvos rūmų soduose. XVI a. apie agrastus jau žinojo Anglijoje ir Airijoje. Kultūrinių agrastų veislės plito iš vakarų į rytus ir pasiekė Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą bei Rusiją. Manoma, kad XIX a. pradžioje agrastai buvo labai populiarūs. J. Strumila 1820 metais savo knygoje „Šiaurės sodai“ agrastams skiria daugiau dėmesio negu serbentams. XIX a. pabaigoje senuose kaimų ir dvarų soduose jau augo stambiauogiai agrastai, bet XX a. pradžioje pasirodė valkčio liga ir nusiaubė agrastynus.

Dabar agrastas savaime auga Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje, Kaukaze ir Ukrainoje. Agrastas, kaip kultūrinis augalas, plačiai auginamas RTFSR teritorijoje, centrinėse srityse, Baltarusijoje, Ukrainoje, Pabaltijyje. Gydymui vartojamos agrastų uogos, kartais ir lapai. Uogos renkamos sausos, prinokusios.

Agrastų uogose yra 88—89% vandens, 6—11% cukraus (fruktozės, gliukozės, sacharozės), iki 2% ląstelienos, 0,64—1,0% pektinų, iki 1,7% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, rūgštynių, gintaro, vyno), mineralinių medžiagų (fosforo, vario, kalio, geležies, jodo, mangano, fluoro, cinko), raugų, fenolio junginių, vitaminų: 12—35 mg% C, 0,65 mg% karotino, 0,56 mg% E, 0,03 mg% B6, 0,25 mg% P, 0,02 mg% B2, 0,01 mg% B1, 5 mg% folinės rūgšties.

Agrastų uogos vartojamos įvairių ligų profilaktikai bei gydymui. Jos rekomenduojamos vaikams ir vyresniems žmonėms kaip dietinis produktas. Šviežios uogos vartotinos kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Agrastų uogos taip pat tinkamos sergant virškinimo trakto ligomis, ypač užkietėjus viduriams, sutrikus medžiagų apykaitai, nutukus. Valgant 3—4 savaites agrastų, pagerėja medžiagų apykaita, sustiprėja visas organizmas. Agrastus patartina valgyti sergant ateroskleroze, hipertonija ir mažakraujyste.

Žmonės agrastų uogas valgo ir tuomet, kai sutrinka tulžies ir šlapimo išsiskyrimas arba kai užkietėja viduriai. Jos taip pat rekomenduojamos nuo įvairių odos ligų, dažnų kraujosruvų. Seniau, kai kur ir dabar, agrastų lapų užpilas geriamas nuo plaučių tuberkuliozės.

Neprinokę agrastai vartojami konditerijoje. Jie konservuojami, verdamos uogienės, o prinokę agrastai vartojami desertui, marmeladui.

Agrastus nerekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, enterokolitais ir kolitais.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *