Didžioji varnalėša — Arctium lappa L.

Šeima. GRAIŽAŽIEDŽIAI — COMPOSITAE

Didžioji varnalėša — Arctium lappa L.
Didžioji varnalėša — Arctium lappa L.

60—150 cm aukščio dvimetis žolinis augalas. Jo stiebas — storas, stačias, išilgai vagotas, gausiai šakotas, dažnai rausvas. Šakos — plaukuotos. Šaknis — liemeninė, mėsinga, rusva, jos vidus balkšvas. Lapai stambūs, širdiškai kiaušiniški, viršutinė pusė žalia, apatinė apaugusi veltiniškai pilkšvais plaukeliais. Graižiai rutuliški, 3—4 cm skersmens, stiebo ir šakų viršūnėse skėtiškose kekėse. Žiedai — vamzdiški, dvilyčiai. Vainikėlis — purpurinis. Vaisius — pilkšvai rusvas lukštavaisis. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais.

Didžioji varnalėša auga visur: gyvenvietėse prie sodybų, šiukšlynuose, ant pylimų, pakrūmėse ir kitur.

Vaistams vartojamos varnalėšų šaknys. Jos kasamos  pirmaisiais arba antraisiais augimo metais rudenį arba pavasarį. Iškastos šaknys nuplaunamos šaltu vandeniu, nuvalomos, supjaustomos į 10—15 cm gabaliukus ir džiovinamos gerai vėdinamose pastogėse arba džiovyklose. Išdžiūvusios šaknys yra pilkšvai rudos, silpno kvapo, salstelėjusio skonio.

Šaknyse yra iki 45% polisacharido inulino, 12,3% proteinų, 0,17% eterinio aliejaus, raugų, gleivių, kartumynų, palmitino ir stearino rūgščių, mineralinių druskų, dervų, fitosterino, stigmasterino, angliavandenių. Lapuose yra eterinio aliejaus, 350 mg% vitamino C, gleivių, raugų ir mineralinių medžiagų. Sėklose yra glikozido arktino ir riebalinio aliejaus.

Gydytojai didžiosios varnalėšos šaknų užpilą ir nuovirą vartoja kaip šlapimą, tulžį, prakaitą varantį vaistą. Jis tinka ir uždegimams gydyti. Nuovirui reikia 10 g susmulkintų šaknų. Jos suberiamos į emaliuotą indą ir užpilamos stikline verdančio vandens. Paskui kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 minučių, po 10 minučių perkošiamos. Likusią žaliavą reikia nuspausti, ir dar pripilti virinto vandens (iki 200 ml) ir gerti po pusę stiklinės 2—3 kartus per dieną po valgio.

Manoma, kad varnalėšos preparatai padeda nuo seborėjos, egzemos, odos niežulio, furunkuliozės. Varnalėšos šaknų yra prakaitą varančiųjų mišinių sudėtyje, taip pat sudėtinių mišinių, kuriais gydoma podagra ir medžiagų apykaitos ligos, sudėtyje. Iš šaknų galima paruošti aliejinę ištrauką, kuri tinka plaukams stiprinti: 1 dalis vaistinės žaliavos užpilama 10 dalių aliejaus. Šaknų ir vandens nuoviru (1:10) plaunami plaukai, dėl to stiprėja jų šaknelės.

Lietuvių liaudis varnalėša gydo reumatą, podagrą, lėtinį vidurių užkietėjimą, cukrinį diabetą, inkstų akmenligę. Ji tinka ir kolitui gydyti. Be to, jos antpilu skalaujama burna esant gleivinės uždegimui.

Šviežiomis varnalėšos sultimis, sumaišytomis su aliejais, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, lapai dedami ant žaizdos, kai įkanda įvairūs vabzdžiai.

Kai kuriose Europos valstybėse varnalėšos šaknų preparatais skatinamas šlapimo ir prakaito išsiskyrimas, taip pat gydomos odos ligos ir stiprinami plaukai.

Bulgarai varnalėšos šaknimis taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo įvairias medžiagų apykaitos ligas.

Kiniečiai vartoja visą augalą, ypač šviežius nedžiovintus lapus ir šaknis, šlapimui varyti. Vienametės šaknys, kol augalas nesubrandino sėklų, net ir valgomos. Todėl japonai ir kiniečiai didžiąją varnalėšą augina kaip daržovę.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *