Mitas Nr. 7 Švietimas apie atsakingą alkoholio vartojimą – tai geriausias būdas apsaugoti visuomenę nuo alkoholio problemų.

Pramonė nuolat tvirtina, kad ji jaučiasi iš dalies atsakinga už kai
kurias problemas, kylančias dėl piktnaudžiavimo jos produktais. Taigi
esą būtina kovoti su piktnaudžiavimu ir ji būtinai prisidėsianti prie tokių
pastangų. Ji neva turinti išteklių įtikinti žmones vartoti jos produktus
atsakingai ir yra pasirengusi skirti laiko ir pinigų šiam tikslui. Ji net
ragina vyriausybes ir kitas institucijas naudotis jos patirtimi.

Paaiškinimas:
Pastaruoju metu pramonė vis labiau junta suvaržymų
grėsmę, stiprėjant visuomenės ir specialistų reikalavimams
veiksmingiau kovoti su alkoholio vartojimo sukeltomis
problemomis. Yra pakankamai veiksmingų priemonių, tokių
kaip dideli alkoholio akcizai, minimalios kainos nustatymas,
didesnis pirkėjų amžiaus cenzas ir reklamos sugriežtinimai,
kuriomis galima sumažinti alkoholio vartojimą, daromą žalą
bei pramonės gaunamą pelną (Babor, 2003; Babor, 2010). Todėl
alkoholio pramonė siekia įtikinti vyriausybes, politikus ir kitus
sprendimų priėmėjus, kad minėtos priemonės yra neefektyvios,
simbolinės ir greičiausiai neteisėtos.

Pramonė tvirtina, kad neteisinga apribojimais, skirtais
piktnaudžiaujančiųjų mažumai, kankinti atsakingai geriančiųjų
daugumą. Pramonė tvirtina radusi geriausią būdą kovoti
prieš piktnaudžiavimą alkoholiu – šviesti žmones, didinti jų
sąmoningumą ir teikti informaciją. Vis dėlto, mokslo tyrimai
rodo, kad vien tik žinios nepakeičia asmenų gėrimo įpročių
(Giesbrecht, 2007; Gordon et al., 2006). Pramonė tvirtina,
kad būtina daugiau reklamuoti atsakingą alkoholio vartojimą
ir organizuoja gerą valią demonstruojančias kampanijas
(Socialiai atsakingos įmonės), įrodančias jų tikėjimą šiuo
švietimo poveikiu visuomenei. Deja, pakanka naivių politikų,
kuriuos šios kampanijos sužavėjo ir įtikino, kad jų pakaks.

Mitas Nr. 6 Alkoholio reklama nėra žalinga. Ji skirta tik tam, kad padėtų vartotojui išsirinkti konkretų prekės ženklą.

Tvirtinama, kad reklama neragina žmonių gerti nesaikingai, o tik
padeda išsirinkti geriausią gaminį. Pramonė teigia, kad pati sugeba
save veiksmingai reguliuoti, ir taikydama veiksmingas taisykles sugeba
užkirsti kelią netinkamai pavienių gamintojų ar pardavėjų reklamai. Jie
tvirtina, kad savireguliacija rezultatyviai veikia visame pasaulyje.

Paaiškinimas:
Tuo tarpu tyrimai neginčijamai rodo, kad alkoholio reklama ne
tik yra patraukli jauniems žmonėms, bet ir skatina juos vartoti
alkoholį (Anderson et al., 2009: Science Group of the Alcohol
and Health Forum; 2009).
O pramonė tiesiog kategoriškai ir viešai neigia, kad reklama
skatina alkoholio vartojimą (Bond et al; 2009). Dėl patrauklių
reklamų ir teigiamo alkoholio įvaizdžio jaunimas pradeda gerti
vis anksčiau. Pradėjęs alkoholį vartoti anksti, jis veikiamas tos
pačios reklamos gers dar daugiau.
Mokslo tyrimų neigimas
Nors 2009 m. Europos Komisijos Alkoholio ir sveikatos forumo
mokslininkų grupės ataskaita pateikė nedviprasmiškas išvadas
apie alkoholio rinkodaros poveikį, pramonė šias išvadas ir
toliau kategoriškai neigia. Visiškai nenuostabu, nes ataskaita
patvirtino, kad alkoholio rinkodara turi įtakos jaunų žmonių
alkoholio vartojimui. ICAP (nacionalinei alkoholio pramonės
lobizmo organizacija), kurios atstovas dalyvavo mokslininkų
darbo grupėje, iš karto pareiškė, kad atsiriboja nuo paskelbtų
išvadų.
Šaltinis: Olandijos laikraštis „Trouw“, 2009 m. kovas.
Rinkodara tik padeda išsirinkti
prekių ženklą
Helmutas Wagneris, buvęs vienos Olandijos alkoholio gamybos
įmonės generalinis direktorius teigia: „Reklamos kampanijos
išgarsina prekės ženklą, bet neskatina jaunų žmonių gerti.
Pirmiausia jie užsimano išgerti, o tik tada parduotuvėje
pasirenka Breezer, nes girdėjo jo reklamą.“ (Advertisement
Magazine Adformatie, Olandija; 2004).

Švedijos alkoholio pramonė: nauji
savireguliacijos pasiūlymai – būdas
vilkinti kontrolės įstatymų priėmimą
Alkoholio pramonei rinkodaros laisvė yra labai svarbi ir
net būtina. Kiekvieną vyriausybės mėginimą suvaržyti šios
pramonės rinkodarą pasitinka rimtas pasiūlymas dar labiau
sugriežtinti galiojančią savireguliaciją. 2009 m. Švedijos
vyriausybė pabandė sumažinti alkoholio reklamos apimtį.
Švedijos aludariai iš karto paskelbė griežtesnes rekomendacijas
kaip riboti alkoholio reklamą ir rinkodarą. Tokiu būdu jie save
pateikia kaip atsakingą suinteresuotą rinkos dalyvį, nes yra
aktyvūs ir savanoriškai kuria savo elgesio apribojimo taisykles,
taigi yra pakankamai atsakingi, kad galėtų patys save reguliuoti
(remiantis IOGT, Švedija; 2009). Olandijoje, kai tik vyriausybė
pažada sugriežtinti rinkodarą, pramonė visada reaguoja ypač
aktyviai, tačiau įsigilinus į savireguliacijos taisykles tampa
akivaizdu, kad „sugriežtintos“ taisyklės tėra gudrus būdas
sukurti didesnę rinkodaros laisvę. Savireguliacijos principų
pakeitimai tapo veiksminga strategija vilkinti įstatymų
pakeitimus (remiantis STAP, Olandija, 2009).

Mitas Nr. 5 Alkoholio vartojimo sukeliamas problemas išspręsime tik kartu.

Pramonė nuolat tvirtina, kad tik bendromis jėgomis galima išspręsti
problemas, susijusias su alkoholiu. Alkoholio pramonė tvirtina juntanti
atsakomybę už tai, kad jų gaminami produktai gali pakenkti, todėl
norėtų padėti išvengti neigiamų padarinių. Todėl pramonė siūlo visiems
suvienyti jėgas ir kartu kovoti su piktnaudžiavimu alkoholiu, tvirtina
esą pajėgūs įtikinti vartotojus gerti atsakingai ir pasirengę tam skirti
lėšų. Gamintojai ir prekybininkai siūlo vyriausybėms ir institucijoms
pasinaudoti jų patyrimu.

Tarptautinis alkoholio politikos centras
(International Centre for Alcohol
Policy), lobistinė alkoholio pramonės
organizacija 1997 m. paskelbtame
dokumente „Dublino principai“ paskelbė
tokį teiginį:
„Siekiant užtikrinti gausesnę ir
įvairiapusę informaciją apie alkoholį,
akademinė ir mokslo bendruomenės
turėtų dirbti išvien su alkoholio
gėrimų pramone, vyriausybėmis ir
nevyriausybinėmis organizacijomis.“

Paaiškinimas:
Daugumai specialistų akivaizdu, kad bendradarbiavimas su
alkoholio pramone ne išeitis. Gaila, tačiau specialistai priėjo
tokią išvadą tik iššvaistę begalę laiko nevaisingoms diskusijoms
apie tariamai naudingus projektus ir priemones. Realybėje,
veiksmingos Europos, nacionalinės ir bendruomenių alkoholio
kontrolės priemonės turėtų sumažinti alkoholio vartojimą,
o šito pramonė nenori ir negali norėti. Tinkama ir veiksminga
kovos su alkoholio vartojimu politika reiškia didesnius akcizo
mokesčius, reklamos ir rėmimo draudimą, didesnį alkoholio
pirkėjų amžiaus cenzą, nelegalios prekybos
sunaikinimą ir informacijos apie alkoholio žalą sklaidą
visuomenėje (Babor et. Al, 2010; PSO, 2009).

Deja, alkoholio pramonė siekia tik finansinės naudos: jai rūpi
pardavimų didinimas ir gausesnis jų produkto vartojimas. Tik
taip galima pasiekti didžiausio atlygio ir pelno akcininkams. Jie
kuria naują mitą: nebūtina gerti mažiau − galima gerti kitaip.

Partnerystės Škotijoje pavyzdys
Škotijos alkoholio pramonė perša požiūrį, kad vyriausybė
ir sveikatos organizacijos turėtų tapti alkoholio pramonės
„partnerėmis“, teigdama, kad jas vienija „bendras tikslas“.
Tačiau yra atvirkščiai: organizacijų siekiančių, kad alkoholio
politika atitiktų visuomenės sveikatos interesus, ir organizacijų,
priklausomų nuo to, kiek alkoholio bus parduota ir kiek pelno
tai atneš, tikslai yra diametraliai priešingi. Škotijoje pramonė
sėkmingomis ministrų lygio derybomis sukūrė „partnerystę“,
kuri leido Diageo, Škotijos viskio gamintojo, darbuotojams
dvejus metus dalyvauti valstybės alkoholio kontrolės politikos
komandoje. Šis bendradarbiavimas pagimdė tokias iniciatyvas
kaip pirmoji škotų „Alkoholio pažinimo savaitė“ (Alcohol
Awareness Week), kurios metu visuomenei teikiama įvairi
informacija apie atsakingą alkoholio vartojimą.
Šaltinis: Evelyn Gillan, the Scottish Health Action on Alcohol
Problems; 2009.

Dalyvavimas politinėse darbo
grupėse Suomijoje
Alkoholio pramonė rado naują, efektyvesnį būdą keisti kontrolės
politiką nei lobizmas (oficialūs ir neoficialūs būdai daryti įtaką
politinių sprendimų priėmėjams). Alkoholio pramonės atstovai
ir kitos verslo šakos, kurių pelningumas tiesiogiai priklauso nuo
alkoholio vartojimo, darė įtaką alkoholio kontrolės politikai
dalyvaudami politinėse darbo grupėse.
Pavyzdžiui, Alkoholio rinkodaros darbo grupėje (suburtoje
Sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos iniciatyva), keturi iš
šešių narių buvo su alkoholiu susijusių verslų atstovai.
Įspėjimų apie sveikatai gresiantį pavojų darbo grupėje (suburtoje
Sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos iniciatyva), trys iš šešių
grupės narių buvo su alkoholiu susijusių verslų atstovai.
Šaltinis: Anki Pulliainen, Friends of Temperance /Boozerebellion;
Suomija; www.kannikapina.fi/english; 2009.
Bendradarbiavimas Ganoje ir kitose
Afrikos valstybėse
„Afrikoje dirbome su vyriausybėmis, visuomenės sveikatos
specialistais, nevyriausybinėmis organizacijomis tam, kad
formuotume nacionalinę alkoholio politiką, mažinančią
alkoholio daromą žalą.“
http://www.sabmiller.com/index.asp?pageid=1156

Mitas Nr. 4 Ignoruokite faktą, kad alkoholyje yra žalingos, priklausomybę sukeliančios cheminės medžiagos – etanolio.

Pramonė nuolat tvirtina, kad alkoholis – tai tiesiog skanus, meistriškai
paruoštas gėrimas: alų pristato, kaip išskirtinai natūralų produktą, vyną
kaip ypač naudingą kūnui ir sielai ir t. t. Tvirtinama, kad ilgametė alkoholio
gamybos patirtis užtikrina jo kokybę.

Paaiškinimas:
Alkoholio pramonė ignoruoja faktą, kad alkoholis (etanolis) – tai
žalinga, nuodinga, kancerogeninė ir priklausomybę sukelianti
medžiaga, svetima mūsų kūnui. Nepaisant to, alkoholis
reklamuojamas kaip sveikatą gerinantis produktas. Tiesa yra tai,
kad alkoholis – tai tiesiog stiprus narkotikas – medžiaga, kaip
ir heroinas, žalojanti organizmą, sukelianti fizinę ar psichinę
priklausomybę. Žalingas alkoholio poveikis žmogaus fizinei ir
psichikos sveikatai, visiškai neatitinka pramonės kuriamo mito
apie atsakingo, patenkinto ir švenčiančio gyvenimą su alkoholiu
vartotoją.
Alkoholis – sukelia vėžį
2007 m. vasario mėn. Lione, Prancūzijoje, Tarptautinėje vėžio
tyrimų agentūroje (IARC), 26 mokslininkai iš 15 valstybių
patikslino naujai alkoholinių gėrimų kancerogeniškumą ir etilo
karbamido (uretano), dažno teršalo, aptinkamo fermentiniame
maiste ir gėrimuose, kenksmingumą. Tyrime neminimi jokie
saugūs alkoholio kiekiai, kurie neskatintų vėžio atsiradimo. Šio
tyrimo išvados ir rezultatai paskelbti 96-oje IARC monografijos
knygoje (Baan et al. 2007).
Internetinė svetainė Alkoholis
ir sveikata (Alcohol and Health)
Belgijoje. Žinių apie alų institutas
Olandijoje
Svetainė www.bierengezondheid.be (apie alų ir sveikatą)
prisistato kaip unikalus tinklalapis, kur vienoje vietoje
pateikiama apibendrinta visa mokslinė informacija apie
alkoholio poveikį sveikatai. Svetainėje daugiausia dėmesio
skiriama vis populiarėjantiems tarptautiniams moksliniams
tyrimams, kurie nagrinėja saikingo alkoholio vartojimo
poveikį sveikatai.

Tinklalapį finansuoja Belgijos aludarių federacija, trokštanti
supažindinti lankytojus su saikingo alkoholio vartojimo
privalumais sveikatai.
Olandijoje aludariai įkūrė vadinamąjį Žinių apie alų institutą
(Knowledge Institute Beer), kurio pavadinimas kuria mokslinio
objektyvumo iliuziją. Prof. dr. Arne Astrupas, instituto valdybos
narys, sako: „Prisijungiau prie „Dutch Beer Knowledge Institute“
nes mane domina saikingo alaus vartojimo poveikis sveikatai“
(http://www.kennisinstituutbier.nl/bestuur).
Tuo trapu prof. M. Katan iš Laisvojo Amsterdamo universiteto
teigia: „Aludarių siekis gerinti alaus įvaizdį yra natūralus, tačiau
mokslininkai tokioje veikloje neturėtų dalyvauti.“
(Šaltinis: Olandijos laikraštis „Trouw“, 2010 m. spalis)

Mitas Nr. 3 Normalių alkoholio negeriančių suaugusiųjų apskritai nėra.

Pramonė nuolat tvirtina, kad blaiviųjų yra tiek nedaug, kad jie yra
nereikšmingi ir nedalyvauja šiuolaikinėje kultūroje ir tradicijose.

Paaiškinimas:
Alkoholio pramonė prie galimų blaivininkų priskiria tik vaikus iki
16 metų, nėščias moteris ir vairuotojus. Faktas, jog kiekvienoje
visuomenėje yra blaivininkų, neatitinka jų propaguojamos
idėjos, kad alkoholio vartojimas visiškai normalus ir atsakingas
dalykas. Pramonė kuria iliuziją, kad blaivininkai yra mažiau
sveiki, taigi norintys būti sveiki ir aktyvūs visuomenės nariai,
turi saikingai vartoti alkoholį. Alkoholio pramonė niekada
viešai nepalaikys besaikio girtavimo, tačiau didelė jų pelno dalis
gaunama būtent iš nesaikingo alkoholio vartojimo. Tuo tarpu
mažmenininkai nesaikingą girtavimą skatina kainų politika ir
nuolaidomis.
Blaivininkų dalis
Suaugusiųjų populiacijoje abstinentų dalis svyruoja nuo
žemiausios − 2,5% Liuksemburge iki aukščiausios − 99,5% Egipte.
Kitose šalyse: Kinijoje 48,6%, Airijoje 22,0%, Meksikoje 41,6%
ir Rumunijoje 38,0% (PSO, 2004). Pasaulyje 45% vyrų ir 66%
moterų nevartoja alkoholio. Kitaip tariant, daugiau nei pusė
(55%) pasaulio žmonių nevartoja alkoholio (PSO, 2007).

Ar nevartojantys alkoholio yra
mažiau sveiki?
Rehm ir kolegų tyrimas atskleidė, kad daugelis tyrimų lyginančių
geriančiųjų ir negeriančiųjų sveikatos būklę yra nepatikimos,
nes pasižymi metodologiniais trūkumais. Išsami tyrimų analizė
nustatė, kad paskelbtose studijose nevartojančiųjų alkoholio
grupė yra labai nevienalytė. Daug dabartinių abstinentų
nebevartoja alkoholio būtent dėl alkoholio sukeltų sveikatos
problemų ir todėl yra mažiau sveiki, tačiau tai nereiškia, kad jų
sveikata suprastėjo dėl blaivybės (Rehm et al. 2008).
Alkoholio pramonė Afrikos abstinentus nuolat skatina gerti.
Reklaminėse kampanijose tvirtinama, kad vartojantys alkoholį
suklestės taip, kaip klesti Vakarų šalių turtuoliai. Norintys
sulaukti sėkmės ir laimės turi gerti taip pat, kaip tai daro
sėkmingieji europiečiai.

Mitas Nr. 2 Alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti vartodami alkoholį.

Pramonė nuolat tvirtina, esą tik pavieniams piktnaudžiaujantiems
asmenims alkoholis sukelia tokias problemas kaip širdies ir kraujagyslių
ligos, nusikalstamumas, pravaikštos, prievarta, depresija, seksualinis
išnaudojimas, skurdas, psichikos ligos ir t. t. Teigiama, kad šios, nuo
alkoholio priklausomos grupelės, jokiu būdu negalima lyginti arba
tapatinti su visais alkoholio vartotojais. Pramonė siūlo problemą spręsti
suteikiant individualią pagalbą priklausomiems žmonėms, bet ne įvedant
alkoholio prieinamumo ribojimų visiems gyventojams: esą griežtesnė
kontrolė nuskriaustų daugumą tų, kurie alkoholį vartoja atsakingai.

Paiškinimas:
Tvirtinimas, kad problemas sukelia ne alkoholis, o neatsakingas
dalies geriančiųjų elgesys yra neteisingas. Nutylima, kad dauguma
alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų toli gražu ne asocialūs, bet
paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas
žmonės. Pramonė išties mėgina įrodyti, kad normalūs piliečiai
geria atsakingai ir tik „blogi“ – neatsakingai, sukeldami visas
įmanomas problemas, sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu.
Tuo tarpu didžiausią pelną alkoholio pramonė susižeria būtent iš
geriančiųjų daug. Alkoholio gamintojai ir platintojai teigia, kad
jų rinkodara veikia tik „atsakingus vartotojus“, bet tokiu atveju jų
pelnas turėtų ženkliai mažėti.
JAV ir Didžiojoje Britanijoje maždaug 50% viso alkoholio
suvartojama geriant rizikingai, t.y. daugiau nei rekomenduojama,
nesaikingai, arba girtaujant (Baumberg, 2009). Kitaip tariant,
didelę dalį alkoholio pramonės pelno tiesiogiai lemia rizikingas
vartojimas.

Europos forumas už atsakingą
alkoholio vartojimą (EFRD):
• Piktnaudžiavimo alkoholiu žala yra glaudžiai susijusi su
rizikingo gėrimo įpročiais.
• Dauguma Europos suaugusiųjų alkoholį vartoja atsakingai,
ir plačiai pripažįstama, kad vartojimo įpročiai, o ne tik
suvartojamo alkoholio kiekis, geriausiai prognozuoja
alkoholio daromą žalą.
Europos forumas už atsakingą alkoholio vartojimą (EFRD) – tai
Europoje pirmaujančių alkoholio gamintojų sąjunga, turinti
užtikrinti atsakingos alkoholio reklamos principų platinimą tarp
alkoholio gamintojų Europos Sąjungoje.
„Heineken“ korporacijos socialinio
atsakingumo kampanija „Žinok
ženklus“
„Heineken“ moko pastebėti girtuoklystės požymius. Jų
kampanijoje pristatyti penki neatsakingai alkoholį vartojančių
žmonių tipai: ekshibicionistas − išgėręs pasijunta per daug
laimingas; kovotojas − tampa pernelyg agresyvus; verksnys
− tampa melancholiškas, šnekasi su bet kuo, kas jo klauso;
išsišokėlis − trikdo kitus savo netinkamu elgesiu; miegalius −
padauginęs gali miegoti bet kur ir bet kada.
Šiuo atveju gamintojas tvirtina, kad problema yra ne
produktas (alus), o vartotojo asmenybė. Kitaip tariant,
normalus ir atsakingas vartotojas tiesiog vartoja produktus,
o blogas ir neatsakingas – jais piktnaudžiauja. Beje, šie
tipai neturi nieko bendra su realybe, nes bet kuris alkoholio
padauginęs žmogus priklausomai nuo aplinkybių pasižymi
visų aprašytų tipų elgesiu.

Mitas Nr.1 Vartoti alkoholį – normalu, įprasta, sveika ir atsakinga.

Pramonė nuolat tvirtina, esą
reguliariai alkoholį vartojantis
žmogus yra aktyvus, bendraujantis ir
mėgaujasi aktyviu socialiniu gyvenimu.
Tarsi alkoholis būtų natūrali
sudedamoji sveikatos ir sėkmės dalis,
taip pat šaunus įprotis ir graži
tradicija.

Paiškinimas:
Šiam mitui pagrįsti reklamose alkoholio vartojimas dažnai siejamas
su sveikata, sportu, išoriniu grožiu, romantika, pramogomis ir
draugais. Reklamoje alkoholis niekada nebus gretinamas su rimtomis
sveikatos problemomis, eismo nelaimėmis, nedarbu, prievarta, vaikų
išnaudojimu ir savižudybėmis.

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)
Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)

Paprastasis ąžuolas
Quercus robur
Šeima:
Bukiniai(Fagaceae)
Lietuviški sinonimai:
aržalas, ošolas, ūžuolas

Medis, užaugantis iki 40 metrų aukščio ir 1,5-2 metrų skersmens. Miške augančio stiebas tiesus,
aukštas, o atviroje vietoje- žemas, šakos storos. Jaunų medžių žievė lygi, vėliau giliai sueižėja. Šaknys
didelės ir šakotos. Jauni ūgliai pliki. Lapai trumpakočiai, pailgi,
atvirkščiai kiaušiniški, nesimetriški.
Žydi lapams skleidžiantis, gegužės mėnesiais. Žiedai maži,
neryškūs; kuokeliniai siūliški ir nusvirę, žirginiuose piesteliniai- po
vieną ar kelis ant žiedkočių. Iš piestelinių žiedų susidaro gilės, kurios
prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Dauginasi gilėmis. Nuo 5 iki 10
metų auga lėtai, vėliau augimas greitėja. Šviesomėgis. Nepakenčia
užtamsinimo iš viršaus. Gyvena 400-500 metų. Seniausias yra
Stelmužės ąžuolas(Zarasų rajonas), turintis apie 1500 metų.
Auga miškuose, pakrantėse, parkuose, prie sodybų. Labiausiai
mėgsta apydrėgnius, gerai drenuotus, gilius, humusingus priemolius
arba priesmėlius. Dažnas visoje Lietuvoje, bet labiausiai paplitęs
Vidurio žemumoje.
Vienas iš svarbiausių mūsų miškų medžių. Gilioje senovėje mūsų
protėvių ypač gerbtas, šventu laikytas. Dažnai vadindavo „perkūno
medžiu“ mitologinio griaustinio ir žaibo dievo garbei. Ąžuolo šakelėgalybės
simbolis, todėl nuo seno ąžuolo vainiku būdavo
apdovanojama už sėkmingas karo pergales ir ypatingus sporto pasiekimus. Tai galingumo ir tvirtumo
simbolis.
– – –
Ąžuolo, kaip vaistinio augalo, istorija- taip pat labai sena. Apie gydomąsias ąžuolo žievės
savybes jau buvo rašoma Hipokrato, Dioskorido ir kituose senuosiuose žolynuose.
Vaistams vartojama žievė ir prinokusios gilės. Žievė lupama nuo plonų šakų, kad nepakenktų
augalui, anksti pavasarį, prieš lapų skleidimąsi. Tuo metu žievėje esti daugiausia biologiškai aktyvių
medžiagų ir ji lengvai lupasi. Džiovinama nesaulėtoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusios
žievės paviršius blizga, ji trapi, bekvapė, sutraukiančio skonio. Tuomet ją reikia susmulkinti ir supilti į
medžiaginius maišelius. Tinkamai laikoma sausa žievė vertės nepraranda penkerius metus.
Prinokusios gilės renkamos rudenį, pašalinant kaušelius. Baigiamos džiovinti karštoje
džiovykloje. Kai gilės išdžiūsta, pašalinama luobelė, skaldomos pusiau ir paspraginamos.
Žievėje yra 10-20% rauginių medžiagų; galinės ir elaginės rūgščių, iki 6% pektino; flavono
kvercetino, cukraus, iki 14% pentozanų; vitaminų, dervų. Gilėse būna iki 40% krakmolo; 5-8% rauginių
medžiagų; iki 5% aliejaus; baltymų, cukraus, mineralinių ir kitų veikliųjų medžiagų.
VARTOJIMAS MEDICINOJE
Ąžuolo žievė gydymui vartojama todėl, kad joje yra raugų, kurie pasižymi sutraukiančiomis,
priešuždegiminėmis ir antiseptinėmis savybėmis. Žievės nuoviru gydomi burnos gleivinės, dantenų,
ryklės, gomurio uždegimai; taip pat vartojama kraujavimui iš virškinamojo trakto stabdyti. Nuoviro
kompresais ir pavilgais gydomi nudegimai, nušalimai, furunkulai, šunvotės, egzemos. Patekusios ant
mikroorganizmų, rauginės medžiagos sulaiko jų vystymąsi.
LIAUDIES MEDICINOJE
Sterilizuotais, labai smulkiais džiovintais ąžuolo žievės milteliais barstomos pragulos, jie
naudojami nuo gausaus kojų prakaitavimo. Ąžuolo žievės nuoviru galima plauti pleiskanojančią galvą,
jis stiprina plaukų šaknis; taip pat vartoti nuovirą vonioms, praskiedus jį šiltu vandeniu.
Nuoviru gydomos ilgai negyjančius žaizdos, parodontozė, grybelinės odos ligos,
apsinuodijimai švinu, grybais, kepenų ir kasos ligos, dizenterija, gausios menstruacijos.
Ąžuolo gilių kava geriama nusilpus organizmui, po ligos. Gilių miltelių nuoviras geriamas
sergant rachitu, anemija, cukriniu diabetu.
MAISTUI
Gilės maistingumu prilygsta javų grūdams, bet maistui nevartojamos, nes jose yra karčiųjų
alkaloidinių medžiagų. Milteliai vartojami džino ir kitų karčiųjų gėrimų gamybai.
Ąžuolo lapų dedama raugiant agurkus, pomidorus- nuo jų produktai kiek patamsėja, bet būna
standesni ir geresnio skonio.
Labiausiai giles mėgsta kiaulės. Jas taip pat ėda kiškiai, voverės, šernai ir kiti žvėrys.
Žievė labai plačiai vartojama odų ir kailių išdirbinio pramonėje.
Mediena kieta, labai vertinga. Naudojama baldams, statinėms, parketo ir faneros pramonėje.
Baldams labai vertinamas vadinamasis moreninis ąžuolas; ilgą laiką po vandeniu išgulėję rąstai būna tamsiai rudos arba juodos spalvos.

Sergant virškinamojo trakto uždegimu. Viduriuojant ir kraujuojant
❖ Valgomąjį šaukštą susmulkintos paprastojo ąžuolo žievės užpilti stikline(200ml) vandens ir virti 10-15min.
Atvėsinti, perkošti ir gerti po 1/4 stiklinės(50ml) 3-4 kartus per dieną.
Skalauti burną, nuo gerklės ir ryklės uždegimų
❖ Imti valgomąjį šaukštą džiovintos paprastojo ąžuolo žievės ir tiek pat paprastosios kraujažolės žolės.
Viską sumaišyti. Mišinį užpilti 2 stiklinėmis(400ml) vandens ir pavirti 10min. Nukošti ir skalauti burną 3 kartus per
dieną po valgio. Vartoti 3 dienas iš eilės.
Kraujuojant dantenoms bei nuo dantenų uždegimo
❖ Sumaišyti lygiomis dalimis(pagal svorį) džiovintų paprastojo ąžuolo žievės ir miškinės sidabražolės šaknų
miltelių. 2 valgomuosius šaukštus mišinio užpilti 0,5 litro verdančio vandens ir 30min virti vandens vonelėje. 50min
palaukti, kol pritrauks, nukošti, atvėsinti ir šiltu skalauti.
Ąžuolo žievės kompresai
❖ 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos ir džiovintos paprastojo ąžuolo žievės užpilti 2 stiklinėmis(400ml)
verdančio vandens ir 15-20min pavirti. Dar karštą užpilą perkošti ir atvėsinti. Užpilu suvilgyti drobės gabalą ir
kasdien dėti ant pažeistų vietų esant nudegimams, nušalimams, egzemai. Gydymo kursas- 4-5 dienos.
Nuo kojų prakaitavimo
❖ 3 valgomuosius šaukštus džiovintos paprastojo ąžuolo žievės užpilti litru vandens ir virti 30min. Nukošti,
įpilti dar 2 litrus vandens ir 2-3min pavirti. Šiltame nuovire mirkyti kojas vakare prieš einant gulti. Mirkyti savaitę
laiko.
Išsiplėtusioms venoms gydyti
❖ 2 valgomuosius šaukštus paprastojo ąžuolo žievės užpilti litru vandens ir virti 15min. Nukošti, palaukti,
kol atvės. Tuo metu kojas, kur išsiplėtusios venos, reikia įtrinti medetkų tepalu. Kai nuoviras atvės, jame suvilgyti
lininio audeklo gabalėlį ir išgręžus kelis kartus dėti ant pažeistų vietų.

Ąžuolo žievės nuoviro negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas,
susiaurėjusios kraujagyslės, užkietėję viduriai. Būtina pasitarti su gydytoju.

Paprastoji avietė (Rubus idaeus)

Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)

Paprastoji avietė
Rubus idaeus
Šeima:
Erškėtiniai(Rosaceae)
Lietuviški sinonimai:
aviečis, avietys

Vasaržalis 1,5-2m aukščio gausiai šakotu ir toli besidriekiančiu šakniastiebiu krūmas. Stiebai
dvimečiai, statūs, kiek palinkusiomis viršūnėmis, apvalūs, dygliuoti,
pirmamečiai žali, antramečiai rusvi, su pilkomis apnašomis. Lapai
sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatiniai iš 5-7, viršutiniai iš 3
lapelių; lapeliai kiaušiniški, nusmailėję, viršutinėje pusėje apaugę
retais plaukeliais arba pliki, apatinėje- baltais pūkeliais; viršūninis
lapelis stambiausias, kartais skiautėtas, kotuotas, šoniniai mažesni,
stambiai ar kiek smulkiau dvigubai dantyti. Žiedai balti, smulkūs,
susitelkę į žiedynus. Vaisius(uoga) sudėtinis, sudarytas iš daugelio
smulkių pūkuotų raudonų arba geltonų kaulavaisių.
Žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai(uogos) sunoksta
liepos-rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi šakniastiebinėmis atžalomis ir
sėklomis.
Auga miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, krūmuose,
miško aikštėse, neretai sudarydamos tankius sąžalynus; drėgnuose ir
derlinguose dirvožemiuose. Mėgsta šviesias vietas. Labai dažnas.
Kaip vaiskrūmis avietė auginama soduose jau nuo IVa. Šiuo
metu yra išvesta įvairių aviečių veislių, kurios gana populiarios soduose.
Augalas medingas. Iš produktyvaus avietyno stipri bičių šeima per dieną gali prinešti apie 5kg
medaus.
– – –
Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes jau žinojo senovės graikai ir romėnai. Jie
miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi.
Aviečių uogos vartojamos maistui ir vaistams. Taip pat vaistams vartojami jų lapai ir šakelės.
Vaistinei žaliavai renkamos tik prisirpusios uogos, giedrą, sausą, saulėtą dieną, be žiedsosčio. Plonu
sluoksniu paskleidžiamos ant retos medžiagos ir apvytinamos atvirame ore, saulėje. Po to džiovinamos
krosnyje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50-60°C temperatūroje. Laukinių aviečių uogos
aromatingesnės ir geriau išsilaiko negu kultūrinių veislių. Gerai išdžiuvusios uogos nesulimpa,
nenudažo pirštų, yra malonaus kvapo ir saldžiai rūgštoko skonio. Džiovintos uogos laikomos
medžiaginiuose maišeliuose, sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Uogos vertės nepraranda dvejus
metus.
Lapai skinami jauni, sveiki, šakelės su lapais ir žiedais pjaunamos žydėjimo pradžioje.
Džiovinamos pavėsyje, kur neapšviečia saulė.
Aviečių uogose yra iki 10% angliavandenių: gliukozės, fruktozės, pentozės; organinių rūgščių:
citrinos, salicilo, obuolių, skruzdžių; vitaminų: C, B1, B2, PP, karotino; mineralinių medžiagų: kalio,
natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies; raugų, eterinio aliejaus, pektinų, fitosterino, kuris padeda
mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir gydo aterosklerozę.
VARTOJIMAS MEDICINOJE
Šviežiose arba džiovintose aviečių uogose yra salicilo rūgšties, todėl labai tinka nuo peršalimo.
Be to, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio, taip pat sutrikus medžiagų
apykaitai, esant avitaminozei. Jos žadina apetitą, gerina virškinimą.
Šviežios uogos gerai malšina troškulį. Vartojamos ir šaldytos uogos. Jose vertingos medžiagos
išsilaiko geriau negu džiovintose. Pamirkytos šiltame vandenyje apie 2min, atšyla.
LIAUDIES MEDICINOJE
Tai pirmas vaistas gydant vaikus nuo įvairių persišaldymo ligų: slogos, bronchito, gripo.
Aviečių uogų arbatos nuo seno duodama ligoniams prakaito išsiskyrimui skatinti, kūno temperatūrai
mažinti. Kad poveikis būtų stipresnis, išgėrus arbatą būtina atsigulti į lovą ir šiltai apsikloti. Taip pat
vartojama nuo skorbuto, mažakraujystės; kaip blaivinimo priemonė padauginus alkoholio.
Džiovintos aviečių šakelių viršūnės su lapais vartojamos nuo tų pačių ligų, kaip ir uogos.
Džiovintų aviečių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami nuo viršutinių kvėpavimo
takų ir peršalimo ligų.
MAISTUI
Uogos valgomos šviežios, džiovintos, iš jų verdamos uogienės, džemai, sirupai, želė, kisielius,
spaudžiamos sultys, gaminamas vynas bei likeris. Naudojant ilgesniam laikui uogos sušaldomos. Jauni

lapai ir ūgliai vartojami kaip arbatos pakaitalas.

Esant kvėpavimo takų uždegimams. Nuo viduriavimo
❖ Imti džiovintų paprastosios avietės šakelių su lapais. 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos žaliavos
užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens ir užvirti. Perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės(100ml) 4 kartus per
dieną.
Nuo peršalimo, gripo, esant aukštai temperatūrai
❖ Imti 2 arbatinius šaukštelius džiovintų paprastosios avietės uogų ir suberti į termosą. Užpilti
stikline(200ml) verdančio vandens ir uždengti. Rekomenduojama per vieną valandą išgerti 2-3 stiklines džiovintų
uogų arbatos su medumi.
❖ Imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų ir tiek pat mažalapės liepos žiedų. Užpilti 2
stiklinėmis(400ml) verdančio vandens ir dar 5-7min pavirti. Nukošti, gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 3-4 kartus per
dieną karštą.
Sergant ūminiu sąnarių uždegimu
❖ Imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų, tiek pat didžiosios dilgėlės žolės ir pelkinės
vingiorykštės žiedų. Šį mišinį užpilti 300ml verdančio vandens. Palaikyti 20min ir dar 5min pavirti. Gerti po 1/2
stiklinės (100ml) 3 kartus per dieną prieš valgį.
Paprastosios avietės uogos
❖ Nuo skrandžio skausmų, gydant mažakraujystę, sergant cukriniu diabetu, norint numalšinti troškulį
patariama valgyti šviežias uogas. Žiemai reikėtų pasiruošti šaldytų uogų.
Vitamininė arbata
❖ Imti lygiomis dalimis džiovintų paprastojo erškėčio vaisių, paprastosios avietės, juodojo serbento ir
bruknės lapų. Viską gerai sumaišyti. 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio užplikyti stikline(200ml) verdančio vandens
ir palikti sandariai uždarytame inde. Po to nukošti ir gerti su medumi po 0,5 stiklinės(100ml) 2 kartus per dieną.

Avietėse yra daug purininių medžiagų, todėl sergant podagra bei inkstų uždegimu jų vartoti
nepatariama. Reikia pasitarti su gydytoju.

Statusis atgiris (Lycopodium selago)

Statusis atgiris (Lycopodium selago)
Statusis atgiris (Lycopodium selago)

Statusis atgiris
Lycopodium selago
Šeima:
Pataisiniai(Lycopodiaceae)
Lietuviški sinonimai:
atgirė, atgirinė, šakutės, pelkinis pataisas

Daugiametis 20-30cm aukščio sporinis visžalis augalas. Šakniastiebis trumpas. Stiebas trumpas,
gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs; šakos
susiglaudusios, stačios, dažnai sudaro tankią puokštę; visos jų viršūnės
baigiasi beveik viename aukštyje. Lapai smulkūs, linijiškai lancetiniai,
lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais, nusmailėję, tamsiai
žali. Skiriasi nuo kitų pataisų tuo, kad neturi varpučių, sporofilai
išauga ties metūglių viduriu.
Sporifikuoja gegužės-spalio mėnesiais. Sporos smulkios. Sporų
ragauti negalima, nes augalas nuodingas. Dauginasi sporomis ir
vegetatyviškai.
Auga unksmėtuose drėgnuose miškuose, šlaituose, pelkėse ant
kupstų ir apie senų medžių šaknis. Augalas retas ir saugomas gamtos
įstatymo. Nyksta dėl miškų kirtimų ir sausinimo.
– – –
Vaistams vartojama atgirio žolė. Ji pjaunama rudenį rugpjūčiorugsėjo
mėnesiais. Nupurtoma, kad nukristų pumpurai, iš kurių kitais
metais išauga sporofilai. Džiovinama pavėsyje gerai vėdinamoje
patalpoje.
Antžeminėje augalo dalyje yra alkaloidų: selagino, likopedino,

akrifolino; flavonoidų, ferulo rūgšties, cukrų, dažinių, mineralinių ir kitų medžiagų.

VARTOJIMAS MEDICINOJE
Atgirio žolės nuoviru gydomi ligoniai, sergantys lėtiniu alkoholizmu.
Išoriškai gydoma vilgant šašuotą galvą, egzemos pažeistą, spuoguotą odą.

Augalas nuodingas. Jo preparatais negalima gydytis sergant cukriniu diabetu, skrandžio
opalige, hepatitu, nefritu, nėštumo metu. Gydoma tik gydymo įstaigose.