Žyma: Paprastoji avietė

Paprastoji avietė — Rubus idaeus L.

Šeima. ERŠKĖTINIAI — ROSACEAE

Paprastoji avietė — Rubus idaeus L.
Paprastoji avietė

Lietuvos miškuose avietė yra dažnas dvimetis augalas. Jos stiebai — statūs, apvalūs, iki 120 cm aukščio, dygliuoti, lapai trilypiai, plunksniški, nelygiai dantyti, apačia pilka, o viršus — žalias. Avietės žydi gegužės—birželio mėnesiais baltais smulkiais žiedais, sukrautais žiedynuose. Sudėtiniai vaisiai (šviesiai raudonos uogos) prinoksta liepos—rugpjūčio mėnesiais.

Avietės auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, drėgnose vietose. Šiuo metu yra išvesta įvairių aviečių veislių, kurios auginamos soduose.

Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai.

Vaistinei žaliavai renkamos prinokusios laukinių veislių uogos. Jos džiovinamos po skardiniu stogu arba džiovyklose, ypač gerai džiūsta saulėtomis dienomis 50—60 °C temperatūroje. Gerai išdžiūvusios uogos nesulimpa ir nenudažo pirštų, yra malonaus kvapo, saldžiai rūgštoko skonio.

Aviečių uogose yra iki 10% angliavandenių (fruktozės, gliukozės, pentozės ir kt), iki 2,4% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, skruzdžių, salicilo, kaprono), mineralinių druskų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, jodo, vario), tanidų; vitaminų: askorbino rūgšties (vitamino C) — 30,0 mg% , B1 — 20 mg% , P — 60 mg% , B2 — 0,07 mg% , PP — 0,3 mg% , karotino — 0,3 mg% , folinės rūgšties; 1,6% pektinų, purinų, eterinio aliejaus, fitosterino, kuris gydo nuo aterosklerozės. Sėklose yra 24% riebalų, o lapuose susikaupia daug vitamino C (800 mg% ), organinių rūgščių, raugų ir mineralinių medžiagų.

Mineralinės medžiagos, esančios uogose, reikalingos organizmui kaip ir baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Jos reguliuoja organizmo skysčių osmosinį slėgį, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, apsaugo nuo aterosklerozės ir hipertonijos. Aviečių uogos malonaus aromato, skonio ir pasižymi daugeliu gydomųjų savybių. Šviežios, virtos ar džiovintos uogos tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio. Gydomoji arbata ruošiama šitaip: du arbatinius šaukštelius džiovintų aviečių uogų reikia suberti į termosą, užpilti stikline verdančio vandens ir uždengti. Karštą arbatą patariama gerti nuo peršalimo, anginos, gripo, aukštos temperatūros.

Avietės tinka sutrikus medžiagų apykaitai, esant avitaminozei. Jos žadina apetitą, skatina skrandžio ir žarnyno veiklą.

Avietės žiedadulkės organizmą tonizuoja, tinka nuo viduriavimo, taip pat dizenterijai gydyti kartu su kitais vaistais.

Bulgarų gydytojai aviečių lapus skiria nuo įvairių uždegimų, taip pat nuo skrandžio, žarnyno ir kvėpavimo takų ligų.

Tibeto gydytojai vertina aviečių lapus, uogas bei ūglius ir skiria juos nuo neurastenijos, aukštos temperatūros.

Liaudies medicina rekomenduoja aviečių lapų arbata gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas, skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimą. Aviečių lapų užpilas ruošiamas šitaip: keturi arbatiniai šaukšteliai susmulkintų aviečių lapų užpilami dviem stiklinėmis verdančio vandens. Užpilas geriamas po pusę stiklinės keturis kartus per dieną. Aviečių lapų vandeniniu užpilu (vieną dalį žaliavos reikia užpilti 10 dalių vandens) skalaujama gerklė sergant angina, gerklų ir kvėpavimo takų uždegimais.

Džiovintų aviečių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami nuo viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligų. Švenčionių vaistažolių fabrikas ruošia šias prakaitą varančias arbatas: a) po dvi dalis džiovintų aviečių uogų ir šalpusnio lapų ir viena dalis paprastojo raudonėlio žolės; b) po lygiai džiovintų aviečių uogų ir liepžiedžių. Virdami arbatą namuose, imame du valgomuosius šaukštus pirmojo arba antrojo vaistažolių mišinio. Jis suberiamas į termosą, užpilamas dviem stiklinėmis verdančio vandens, paskui perkošiamas ir geriama karšta arbata, ypač tinka nuo peršalimo, gripo, reumato ir kt.

Žmonės, kurie nori ilgiau ir daugiau vartoti aviečių, turėtų pasitarti su gydytoju, nes avietėse esti purinų, kurie gali pakenkti sergant inkstų uždegimu ir podagra.

Avietės yra geras dietinis maistas, kuris tinka ir vaikams, ir suaugusiems. Iš aviečių gaminamas kompotas, verdamos uogienės, sirupas, kisielius, džemas, spaudžiamos sultys ir kt. Ilgesniam laikui uogos sušaldomos.

Paprastoji avietė (Rubus idaeus)

Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)

Paprastoji avietė
Rubus idaeus
Šeima:
Erškėtiniai(Rosaceae)
Lietuviški sinonimai:
aviečis, avietys

Vasaržalis 1,5-2m aukščio gausiai šakotu ir toli besidriekiančiu šakniastiebiu krūmas. Stiebai
dvimečiai, statūs, kiek palinkusiomis viršūnėmis, apvalūs, dygliuoti,
pirmamečiai žali, antramečiai rusvi, su pilkomis apnašomis. Lapai
sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatiniai iš 5-7, viršutiniai iš 3
lapelių; lapeliai kiaušiniški, nusmailėję, viršutinėje pusėje apaugę
retais plaukeliais arba pliki, apatinėje- baltais pūkeliais; viršūninis
lapelis stambiausias, kartais skiautėtas, kotuotas, šoniniai mažesni,
stambiai ar kiek smulkiau dvigubai dantyti. Žiedai balti, smulkūs,
susitelkę į žiedynus. Vaisius(uoga) sudėtinis, sudarytas iš daugelio
smulkių pūkuotų raudonų arba geltonų kaulavaisių.
Žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai(uogos) sunoksta
liepos-rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi šakniastiebinėmis atžalomis ir
sėklomis.
Auga miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, krūmuose,
miško aikštėse, neretai sudarydamos tankius sąžalynus; drėgnuose ir
derlinguose dirvožemiuose. Mėgsta šviesias vietas. Labai dažnas.
Kaip vaiskrūmis avietė auginama soduose jau nuo IVa. Šiuo
metu yra išvesta įvairių aviečių veislių, kurios gana populiarios soduose.
Augalas medingas. Iš produktyvaus avietyno stipri bičių šeima per dieną gali prinešti apie 5kg
medaus.
– – –
Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes jau žinojo senovės graikai ir romėnai. Jie
miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi.
Aviečių uogos vartojamos maistui ir vaistams. Taip pat vaistams vartojami jų lapai ir šakelės.
Vaistinei žaliavai renkamos tik prisirpusios uogos, giedrą, sausą, saulėtą dieną, be žiedsosčio. Plonu
sluoksniu paskleidžiamos ant retos medžiagos ir apvytinamos atvirame ore, saulėje. Po to džiovinamos
krosnyje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50-60°C temperatūroje. Laukinių aviečių uogos
aromatingesnės ir geriau išsilaiko negu kultūrinių veislių. Gerai išdžiuvusios uogos nesulimpa,
nenudažo pirštų, yra malonaus kvapo ir saldžiai rūgštoko skonio. Džiovintos uogos laikomos
medžiaginiuose maišeliuose, sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Uogos vertės nepraranda dvejus
metus.
Lapai skinami jauni, sveiki, šakelės su lapais ir žiedais pjaunamos žydėjimo pradžioje.
Džiovinamos pavėsyje, kur neapšviečia saulė.
Aviečių uogose yra iki 10% angliavandenių: gliukozės, fruktozės, pentozės; organinių rūgščių:
citrinos, salicilo, obuolių, skruzdžių; vitaminų: C, B1, B2, PP, karotino; mineralinių medžiagų: kalio,
natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies; raugų, eterinio aliejaus, pektinų, fitosterino, kuris padeda
mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir gydo aterosklerozę.
VARTOJIMAS MEDICINOJE
Šviežiose arba džiovintose aviečių uogose yra salicilo rūgšties, todėl labai tinka nuo peršalimo.
Be to, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio, taip pat sutrikus medžiagų
apykaitai, esant avitaminozei. Jos žadina apetitą, gerina virškinimą.
Šviežios uogos gerai malšina troškulį. Vartojamos ir šaldytos uogos. Jose vertingos medžiagos
išsilaiko geriau negu džiovintose. Pamirkytos šiltame vandenyje apie 2min, atšyla.
LIAUDIES MEDICINOJE
Tai pirmas vaistas gydant vaikus nuo įvairių persišaldymo ligų: slogos, bronchito, gripo.
Aviečių uogų arbatos nuo seno duodama ligoniams prakaito išsiskyrimui skatinti, kūno temperatūrai
mažinti. Kad poveikis būtų stipresnis, išgėrus arbatą būtina atsigulti į lovą ir šiltai apsikloti. Taip pat
vartojama nuo skorbuto, mažakraujystės; kaip blaivinimo priemonė padauginus alkoholio.
Džiovintos aviečių šakelių viršūnės su lapais vartojamos nuo tų pačių ligų, kaip ir uogos.
Džiovintų aviečių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami nuo viršutinių kvėpavimo
takų ir peršalimo ligų.
MAISTUI
Uogos valgomos šviežios, džiovintos, iš jų verdamos uogienės, džemai, sirupai, želė, kisielius,
spaudžiamos sultys, gaminamas vynas bei likeris. Naudojant ilgesniam laikui uogos sušaldomos. Jauni

lapai ir ūgliai vartojami kaip arbatos pakaitalas.

Esant kvėpavimo takų uždegimams. Nuo viduriavimo
❖ Imti džiovintų paprastosios avietės šakelių su lapais. 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos žaliavos
užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens ir užvirti. Perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės(100ml) 4 kartus per
dieną.
Nuo peršalimo, gripo, esant aukštai temperatūrai
❖ Imti 2 arbatinius šaukštelius džiovintų paprastosios avietės uogų ir suberti į termosą. Užpilti
stikline(200ml) verdančio vandens ir uždengti. Rekomenduojama per vieną valandą išgerti 2-3 stiklines džiovintų
uogų arbatos su medumi.
❖ Imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų ir tiek pat mažalapės liepos žiedų. Užpilti 2
stiklinėmis(400ml) verdančio vandens ir dar 5-7min pavirti. Nukošti, gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 3-4 kartus per
dieną karštą.
Sergant ūminiu sąnarių uždegimu
❖ Imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų, tiek pat didžiosios dilgėlės žolės ir pelkinės
vingiorykštės žiedų. Šį mišinį užpilti 300ml verdančio vandens. Palaikyti 20min ir dar 5min pavirti. Gerti po 1/2
stiklinės (100ml) 3 kartus per dieną prieš valgį.
Paprastosios avietės uogos
❖ Nuo skrandžio skausmų, gydant mažakraujystę, sergant cukriniu diabetu, norint numalšinti troškulį
patariama valgyti šviežias uogas. Žiemai reikėtų pasiruošti šaldytų uogų.
Vitamininė arbata
❖ Imti lygiomis dalimis džiovintų paprastojo erškėčio vaisių, paprastosios avietės, juodojo serbento ir
bruknės lapų. Viską gerai sumaišyti. 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio užplikyti stikline(200ml) verdančio vandens
ir palikti sandariai uždarytame inde. Po to nukošti ir gerti su medumi po 0,5 stiklinės(100ml) 2 kartus per dieną.

Avietėse yra daug purininių medžiagų, todėl sergant podagra bei inkstų uždegimu jų vartoti
nepatariama. Reikia pasitarti su gydytoju.