Šeima. BERŽINIAI — BETULLACEAE
Paprastasis lazdynas — 2—6 m aukščio krūmas. Stiebo žievė — rausvai pilka. Lapai — pražanginiai, gana stambūs, 6—12 cm ilgio, ovalūs, su trumpomis aštriomis viršūnėlėmis, dvigubai dantytais kraštais, plaukuoti; viršus — tamsiai žalias, apačia — šviesesnė. Žiedai — vienalyčiai. Lazdynai yra vienanamiai augalai. Kuokeliniai žiedai susitelkę į daugiažiedžius žiedynus — žirginėlius. Piesteliniai žiedai sukrauti po du pumpuro formos žiedyne. Vaisius — apvalus arba pailgas rausvai geltonas riešutas, apgaubtas gožele.
Žydi anksti pavasarį, kovo—balandžio mėnesiais. Vaisiai prinoksta rugsėjyje.
Manoma, kad lazdyną soduose augino jau Pompėjos gyventojai. Apie lazdyno naudą rašė romėnų poetas Vergilijus. IV—III a. pr. m. e. jį augino čerkesai. Lietuvoje lazdyną, kaip vaisinį augalą, žmonės pradėjo auginti XVIII a. pabaigoje—XIX a. pradžioje. Selekcininkai išvedė nemažai kultūrinių veislių. Dabar lazdynas auga Euroazijos ir Šiaurės Amerikos miškų zonose. Lietuvoje auga lapuočių ir mišriuose, taip pat spygliuočių miškuose, palaukėse, kirtimuose, upių ir kalvų šlaituose.
Gydomoji žaliava — lapai, stiebų žievė ir branduoliai.
Riešutų branduoliai yra labai skanūs ir maistingi. Juose yra iki 70% riebalų, 15—17% baltymų, 3,5—8% cukraus, 3,2% ląstelienos, 2—3% aromatinių medžiagų, mineralinių medžiagų (geležies, jodo, kalcio), vitaminų (E, B1, karotino). Lapuose yra 0,04% eterinio aliejaus, glikozido miricitrozido, palmitino rūgšties, sacharozės, vitamino C, žievėje — eterinio aliejaus, tanidų, flobafenų, betulino, lignocerilinio alkoholio.
Lazdyno vaisiai — riešutų branduoliai — gerina krūtimi maitinančių motinų pieno liaukų funkciją (didina pieno išsiskyrimą), tirpdo akmenis sergant inkstų akmenlige, trukdo kauptis dujoms žarnyne.
Žievėje esantis eterinis aliejus ir kiti gydomieji komponentai sutraukia kraujagysles, veikia antiseptiškai ir gydo uždegimus. Žievės nuoviru gydomos išsiplėtusios venos, flebitai, kapiliarinis kraujavimas. Aprašoma, kad lapų nuoviras vartojamas nuo prostatos hipertrofijos.
Iš lapų ir žievės gaminami nuovirai (vieną valgomąjį šaukštą lapų ar žievės reikia užpilti stikline karšto vandens, kaitinti tol, kol užvirs, paskui palaikyti vieną valandą ir perkošti, išgerti per dieną).
Žmonės sutrintus riešutų branduolius vartoja nuo plaučių ligų, karščiavimo ir inkstų akmenligės. Riešutų branduolius su medumi žmonės valgo nuo mažakraujystės ir reumato. Susmulkinti ir sumaišyti su kiaušinio baltymu jie vartojami nudegimams gydyti. Riešutų branduolių aliejumi žmonės gydo epilepsiją ir askaridozę. Aliejumi įtrinamą galvos oda, kad mažiau slinktų plaukai. Žoželių nuoviras tinka nuo viduriavimo.
Iš lapų gaminama vertinga ir skani arbata, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą. Lapų nuoviras geriamas sergant įvairiomis kepenų ligomis. Žievės nuoviras vartojamas ir nuo maliarijos.
Riešutų branduoliai yra vertinga žaliava maisto pramonėje. Jų dedama į šokoladą, saldainius, tortus, pyragaičius.