Žyma: augalai

Kalninė arnika
Arnica montana
Šeima:
Astriniai(Graižažiedžiai)
Lietuviški sinonimai:
arnakojė, kupalninkas, sietris, šilinė

Daugiametis 30-70cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis apvalus, 10-15cm ilgio, 8-10mm
storio, jaunas šviesiai, senas- tamsiai rudas, vidus baltas. Stiebas stačias, nešakotas, apaugęs paprastais
ir liaukiniais plaukeliais. Pamatiniai lapai stambūs, pailgai kiaušiniški, su 5-7 lankiškai išlenktomis
gyslomis. Stiebiniai lapai pusiau apkabinę stiebą, smailūs, trigysliai, gerokai mažesni už pamatinius.
Viršutinė lapų pusė ryškiai žalia, apaugusi liaukiniais plaukeliais, apatinė gelsvai žalia, plika. Stiebo
viršūnėje ir ant šoninių šakučių išauga po vieną, rečiau po du iki
7cm skersmens graižai. Kraštiniai žiedai piesteliniai, liežuviški,
viduriniai dvilyčiai, vamzdiški. Visi žiedai oranžinės spalvos.
Žydi birželio-liepos mėnesiais, sėklos subręsta lieposrugpjūčio
mėnesiais. Vaisius- tamsiai pilkas penkiabriaunis
plaukuotas lukštavaisis. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Auga pušynuose ir mišriuose miškuose, daugiausia
lengvuose, smėlinguose žvyriniuose dirvožemiuose. Paplitusi
pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose.
Kalninė arnika įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Reta.
Auginama darželiuose ir soduose kaip vaistinis ir dekoratyvinis
augalas.
Graikiškai(arnos)- ėriukas. Kalninė arnika dažnai

vadinama kalniniu avinėliu. (daugiau…)

Paprastasis apynys
Humulus lupulus
Šeima:
Kanapiniai(Connabaceae)
Lietuviški sinonimai:
apynas, apvynas, puronas, vynia

Daugiametis dvinamis vijoklinis iki 6 metrų aukščio žolinis augalas. Šakniagumbis mėsingas su
ilgais šakniastiebiais. Stiebas žalias arba rausvas, briaunotas, šiurkštus, apaugęs trumpais kabliškais
dygliukais. Tuščiaviduris, vyniojasi tik iš kairės į dešinę pusę, žiemą sunyksta. Lapai stambūs,
priešiniai, širdiškais pamatais, į viršų smailėjantys, dantyti, su
prielapiais; apatiniai triskiaučiai, viduriniai penkiaskiaučiai.
Vyriškieji žiedai šluotelių pavidalo, smulkūs, gelsvi, žalsvi arba
melsvi; moteriškieji- kankorėžio tipo, susitelkę trumpakotėse
varpose- spurgose.
Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Spurgai subrandinami
rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisius- rudas, vienasėklis
riešutėlis. Dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis.
Auga lapuočių bei mišriuose miškuose ir krūmuose,
dažniausiai pasitaiko pašlaičių bei upių ir upelių pakrančių
krūmuose, griovių šlaituose, derlingame dirvožemyje. Paplitęs
visoje respublikoje. Dažnas. Kultūrinių apynių veislės
auginamos soduose, daržuose ir specialiuose ūkiuose. Gyvena
50 ir daugiau metų.
Apyniai Lietuvoje jau auginami nuo senų laikų sodybose.
Augalas dekoratyvus ir tinka vertikaliam apželdinimui.
Apynys medicinoje vartojamas labai seniai. Dar VIIIa juo
gydytos kai kurios ligos.
Vaistinė žaliava- spurgai skinami giedrią dieną, subrendę su koteliais, kai pradeda ruduoti ir
gurgžda tarp pirštų, rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba
džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje. Išdžiuvę yra žalsvai gelsvi, stipraus kvapo,
kartaus skonio. Paruošta žaliava vartotina vienerius metus.
Apynių spurguose yra lupulino. Lupulinas susideda iš dervų, karčiųjų medžiagų humulono ir
lupulono; taip pat eterinio aliejaus, raugų, organinių rūgščių, dervų, sakų, cholino, vitaminų B1, B6, PP,
C, dažinių, fitoncidinių, mineralinių ir kitų veikliųjų medžiagų.

(daugiau…)

Paprastasis amalas
Viscum album

Šeima:
Amaliniai(Viscaceae)
Lietuviški sinonimai:
laumės šluota, tirkšlys, prilypas

Daugiametis visžalis 30-70cm aukščio rutulio formos nuodingas pusiau parazitinis krūmas.
Stiebas plikas, apskritas, gelsvai žalias, trapus, gausiai dvišakai šakotas. Lapai priešiniai, bekočiai,
lancetiški arba pailgai ovališki, buki, prie pamato pleištiškai susiaurėję, pliki, odiški, gelsvai žali. Žiedai
bekočiai, gelsvai žali, susitelkę po 5-6 stiebo išsišakojimo vietose.
Žydi kovo-balandžio mėnesiais. Uogos prinoksta žiemą, jos
tada būna baltos. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja paukščiai.
Uoga turi vieną gleivėtą labai lipnią sėklą. Ši sėkla, patekusi ant
medžio žievės, stipriai prilimpa, išdygsta, šaknelės prasiskverbia
pro žievę ir auga maitindamosi medžio- šeimininko- vandeniu bei
mineralinėmis medžiagomis.
Amalas auga lėtai ir gyvena iki 70 metų. Daugiausia
parazituoja ant topolių ir beržų, kituose medžiuose- rečiau. Jo
krūmeliai aiškiai pastebimi žiemą. Paplitęs pietinėje Lietuvos dalyje. Resursai nėra gausūs. Augalas saugotinas.

(daugiau…)