VAISTINIŲ AUGALŲ VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS

VAISTINIŲ AUGALŲ VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS

Augaluose esantys cheminiai junginiai, turintys gydomųjų savybių, vadinami veikliosiomis
medžiagomis. Augale yra keletas ar net keliolika šių medžiagų, kurios kaupiasi visame augale arba
atskirose jo dalyse- šakniastiebiuose ir šaknyse, lapuose, žieduose, vaisiuose, pumpuruose, sėklose,
žievėje. Šių medžiagų kiekis ir kokybė priklauso nuo augalo rūšies, augimvietės, rinkimo laiko,
džiovinimo būdų ir žaliavos laikymo sąlygų.

Alkaloidai

Sudėtingi baziniai organiniai junginiai, sudaryti iš anglies, azoto, vandenilio, deguonies.
Alkaloidai yra bespalvės, kietos, kristalinės arba amorfinės medžiagos, kartais skysčiai, dažniausiai
nuodingi, gerai tirpstantys spirite, eteryje ir chloroforme, blogai vandenyje. Su rūgštimis jie sudaro
druskas, gerai tirpstančias vandenyje. Augaluose alkaloidai yra druskų pavidalo. Alkaloidai kaupiasi
vaisiuose, sėklose, lapuose, šaknyse, žievėje. Tas pats alkaloidas gali būti įvairiuose augaluose, o ir
viename augale gali būti daug skirtingų alkaloidų, pasižyminčių skirtingu veikimu. Augalo vegetacijos
metu jų kiekis kinta: daugiausia alkaloidų susikaupia augalų žydėjimo tarpsniu, o sėklose, šaknyse,
žievėje- vegetacijos pabaigoje. Augalai, kuriuose kaupiasi alkaloidai- nuodingi, todėl ruošiant jų
vaistinę žaliavą būtinas atsargumas. Svarbiausi žinomi alkaloidai- morfinas, kofeinas, kodeinas,
atropinas, platifilinas, strichninas, rezerpinas, nikotinas, chininas ir kiti. Alkaloidų kaupimu pasižymi
vėdryninių, aguoninių, ankštinių, bulvinių šeimų augalai.

Glikozidai

Sudėtingos, organinės, nelakios, karčios, dažniausiai kristalinės, gerai tirpstančios vandenyje ir
spirite medžiagos, sudarytos iš cukrinės dalies- glikono ir necukrinės- aglikono. Glikozidų
farmakologinis aktyvumas priklauso nuo aglikonų. Jie kaupiasi įvairiose augalų dalyse, ištirpę ląstelių
sultyse. Skirtingų augalų šeimose yra ir skirtingos cheminės prigimties glikozidų. Medicinoje ypač
svarbią reikšmę turi širdį veikiantys glikozidai: cimarinas, adonitoksinas, konvalatoksinas,
konvalamarinas, digitoksinas, eriziminas ir kiti. Glikozidų kaupimu pasižymi bervidinių, bastutinių,
lelijinių šeimų atstovai. Vieni glikozidai nuodingi, kiti- ne. Glikozidų turinti žaliava džiovinama greitai
60-70°C temperatūroje, nes lėtai džiovinant, glikozidai skyla ir susidaro antrinių bei tretinių glikozidų,
kurie farmakologiškai mažiau aktyvūs.

Saponinai

Glikozidinio pobūdžio neazotinės medžiagos, sudarytos iš cukrinės dalies- glikono, necukrinės
dalies- sapogenino. Jie yra nuodingi ir nenuodingi. Nuodingi dirgina gleivinę, sukelia vėmimą.
Saponinai plakami su vandeniu putoja. Saponinų yra įvairiuose augalų organuose, ypač jų daug
gvazdikinių, raktažolinių, bervidinių, erškėtinių šeimų augaluose. Medicinoje naudojami atsikosėjimui
palengvinti ir šlapimo išsiskyrimui skatinti.

Eteriniai aliejai

Lakios organinės, labai įvairios cheminės prigimties medžiagos- terpenai, alkoholiai, aldehidai,
ketonai, fenolis, rūgštys, laktonai, esteriai. Dauguma eterinių aliejų yra bespalviai arba gelsvi
skysčiai(pasitaiko ir spalvotų, pavyzdžiui, ramunės, pelynų, kraujažolių). Visi eteriniai aliejai yra
specifinio kvapo ir aštriai deginančio skonio, gerai tirpsta eteryje, chloroforme, spirite, riebaluose;
blogai- vandenyje. Eterinius aliejus kaupia įvairios augalų dalys: lapai, stiebai, žiedynai, pumpurai,
vaisiai, šakniastiebiai, šaknys. Eterinių aliejų daugiausia randama notrelinių, salierinių, astrinių šeimų
augaluose. Medicinoje eteriniai aliejai vartojami įtrynimams, kvėpavimo takams gydyti, taip pat vaistų
skoniui ir kvapui pagerinti.

Rauginės medžiagos

Amorfinės, stipriai sutraukiančio skonio, tirpstančios vandenyje, beazotinės, fenolio darinių
organinės medžiagos. Ore, veikiamos fermentų, jos greitai oksiduojasi ir virsta tamsiai rudomis arba
raudonai rudomis medžiagomis- flobafenais, nuo kurių daugumos augalų nuovirai paruduoja.
Rauginės medžiagos kaupiasi įvairių augalų organuose- žievėje, šakniastiebiuose, šaknyse(rūgties,
miškinės sidabražolės, vaistinės kraujalakės) bei vaisiuose. Medicinoje rauginės medžiagos veikia
sutraukiančiai, jos vartojamos nuo burnos ar žarnyno gleivinės uždegimo, viduriuojant, nuo odos ligų,
apsinuodijus ir nuo kitko.

Flavonoidai

Fenolio junginių augaliniai pigmentai. Žmogus juos pasisavina su augaliniu maistu.
Flavonoidai yra svarbiausi, išskyrus chlorofilą, augalų pigmentai. Pagrindiniai iš jų- skaisčiai raudoni,
avietiniai ir purpuriniai antocianai, blyškiai geltonos spalvos flavonai(pavyzdžiui, rutinas), geltoni
flavonoidai chalkonai bei auronai ir bespalviai- flavanonai bei izoflavanonai. Šie junginiai kaupiasi
beveik visuose aukštesniuosiuose augaluose, išskyrus centrasėklių(Centrospermales) eilės augalus.
Flavonoidai suteikia augalui spalvą, aromatą ir skonį. Kai kurie iš jų sumažina radioaktyvų poveikį
organizmui, reguliuoja kraujagyslių elastingumą, skatina cholesterolio išsiskyrimą iš organizmo.
Flavonoidai netoksiški. Flavonoidai- aktyvios antispazminės, tulžį varančios, antivirusinės, kraujavimą
stabdančios, šlapimo išsiskyrimą skatinančios veikliosios medžiagos.

Gleivės

Beazotinės, angliavandenių prigimties, artimos pektinams ir celiuliozei, vandenyje
brinkstančios medžiagos. Gleivės kaupiasi linų sėmenyse, gysločių sėklose, taukės šaknyse ir kitų
augalų organuose. Jos suminkština ir padengia burnos, kvėpavimo takų, skrandžio bei žarnyno
gleivines ir taip apsaugo jas nuo dirginančių bei nuodingųjų medžiagų.

Karčiosios medžiagos

Beazotinės labai karčios medžiagos, žadinančios apetitą, skatinančios skrandžio sulčių
skyrimąsi, gerinančios virškinimą. Gausiau jų randama gencijoninių ir astrinių šeimų
augaluose(pavyzdžiui, pelyne).

Organinės rūgštys

Augaluose gali būti laisvos arba druskų pavidalo. Jos sustiprina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir
žarnyno peristaltiką. Dažniausiai augaluose būna skruzdžių, obuolių, citrinų, acto, vyno, oksalo,
gintaro rūgščių. Jos suteikia vaisiams ir uogoms rūgštų skonį.

Pektinai

Tai sudėtingi polisacharidai. Jie svarbūs žmogaus organizmui kaip biologiškai aktyvios
medžiagos. Pektinai absorbuoja žalingas virškinamojo trakto bakterijas bei jų išskiriamus nuodingus
produktus, palaiko naudingų žarnyno mikroorganizmų gyvybingumą, pagreitina maisto virškinimą,
slopina puvimo procesus žarnyne, reguliuoja lipidų apykaitą, skatina cholesterolio išsiskyrimą iš
organizmo, apsaugo nuo aterosklerozės.

Mineralinės medžiagos

Skirstomos į tris kategorijas: makroelementai(deguonis, vandenilis, kalcis, kalis, azotas,
fosforas, siera, magnis, chloras ir geležis), mikroelementai(manganas, cinkas, varis, boras, molibdenas,
kobaltas ir kiti) ir ultramikroelementai(gyvsidabris, auksas, uranas, radis ir kiti). Mineralinės
medžiagos labai svarbios žmogui: dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir fermentinėse
organizmo reakcijose, reguliuoja nervų jaudrumą.

Fitoncidai

Labai skirtingos cheminės sudėties toksinės organinės medžiagos, susidarančios augaluose
medžiagų apykaitos procese. Jos naikina mikrobus, pelėsinius grybus, infuzorijas. Fitoncidų yra
svogūnuose, česnakuose, raudonuosiuose pipiruose, krienuose ir daugelyje kitų augalų.

Vitaminai

Jie taip pat priskiriami prie veikliųjų medžiagų grupės. Tai labai sudėtingos organinės
medžiagos, kurios, nors ir mažais kiekiais, yra būtinos žmogaus organizmo normaliai veiklai:
reguliuoja gyvybinius procesus, dalyvauja fermentinėse medžiagų apykaitos reakcijose.