Kategorija: 7 Alkoholio Mitai

Mitas Nr. 7 Švietimas apie atsakingą alkoholio vartojimą – tai geriausias būdas apsaugoti visuomenę nuo alkoholio problemų.

Pramonė nuolat tvirtina, kad ji jaučiasi iš dalies atsakinga už kai
kurias problemas, kylančias dėl piktnaudžiavimo jos produktais. Taigi
esą būtina kovoti su piktnaudžiavimu ir ji būtinai prisidėsianti prie tokių
pastangų. Ji neva turinti išteklių įtikinti žmones vartoti jos produktus
atsakingai ir yra pasirengusi skirti laiko ir pinigų šiam tikslui. Ji net
ragina vyriausybes ir kitas institucijas naudotis jos patirtimi.

Paaiškinimas:
Pastaruoju metu pramonė vis labiau junta suvaržymų
grėsmę, stiprėjant visuomenės ir specialistų reikalavimams
veiksmingiau kovoti su alkoholio vartojimo sukeltomis
problemomis. Yra pakankamai veiksmingų priemonių, tokių
kaip dideli alkoholio akcizai, minimalios kainos nustatymas,
didesnis pirkėjų amžiaus cenzas ir reklamos sugriežtinimai,
kuriomis galima sumažinti alkoholio vartojimą, daromą žalą
bei pramonės gaunamą pelną (Babor, 2003; Babor, 2010). Todėl
alkoholio pramonė siekia įtikinti vyriausybes, politikus ir kitus
sprendimų priėmėjus, kad minėtos priemonės yra neefektyvios,
simbolinės ir greičiausiai neteisėtos.

Pramonė tvirtina, kad neteisinga apribojimais, skirtais
piktnaudžiaujančiųjų mažumai, kankinti atsakingai geriančiųjų
daugumą. Pramonė tvirtina radusi geriausią būdą kovoti
prieš piktnaudžiavimą alkoholiu – šviesti žmones, didinti jų
sąmoningumą ir teikti informaciją. Vis dėlto, mokslo tyrimai
rodo, kad vien tik žinios nepakeičia asmenų gėrimo įpročių
(Giesbrecht, 2007; Gordon et al., 2006). Pramonė tvirtina,
kad būtina daugiau reklamuoti atsakingą alkoholio vartojimą
ir organizuoja gerą valią demonstruojančias kampanijas
(Socialiai atsakingos įmonės), įrodančias jų tikėjimą šiuo
švietimo poveikiu visuomenei. Deja, pakanka naivių politikų,
kuriuos šios kampanijos sužavėjo ir įtikino, kad jų pakaks.

Mitas Nr. 6 Alkoholio reklama nėra žalinga. Ji skirta tik tam, kad padėtų vartotojui išsirinkti konkretų prekės ženklą.

Tvirtinama, kad reklama neragina žmonių gerti nesaikingai, o tik
padeda išsirinkti geriausią gaminį. Pramonė teigia, kad pati sugeba
save veiksmingai reguliuoti, ir taikydama veiksmingas taisykles sugeba
užkirsti kelią netinkamai pavienių gamintojų ar pardavėjų reklamai. Jie
tvirtina, kad savireguliacija rezultatyviai veikia visame pasaulyje.

Paaiškinimas:
Tuo tarpu tyrimai neginčijamai rodo, kad alkoholio reklama ne
tik yra patraukli jauniems žmonėms, bet ir skatina juos vartoti
alkoholį (Anderson et al., 2009: Science Group of the Alcohol
and Health Forum; 2009).
O pramonė tiesiog kategoriškai ir viešai neigia, kad reklama
skatina alkoholio vartojimą (Bond et al; 2009). Dėl patrauklių
reklamų ir teigiamo alkoholio įvaizdžio jaunimas pradeda gerti
vis anksčiau. Pradėjęs alkoholį vartoti anksti, jis veikiamas tos
pačios reklamos gers dar daugiau.
Mokslo tyrimų neigimas
Nors 2009 m. Europos Komisijos Alkoholio ir sveikatos forumo
mokslininkų grupės ataskaita pateikė nedviprasmiškas išvadas
apie alkoholio rinkodaros poveikį, pramonė šias išvadas ir
toliau kategoriškai neigia. Visiškai nenuostabu, nes ataskaita
patvirtino, kad alkoholio rinkodara turi įtakos jaunų žmonių
alkoholio vartojimui. ICAP (nacionalinei alkoholio pramonės
lobizmo organizacija), kurios atstovas dalyvavo mokslininkų
darbo grupėje, iš karto pareiškė, kad atsiriboja nuo paskelbtų
išvadų.
Šaltinis: Olandijos laikraštis „Trouw“, 2009 m. kovas.
Rinkodara tik padeda išsirinkti
prekių ženklą
Helmutas Wagneris, buvęs vienos Olandijos alkoholio gamybos
įmonės generalinis direktorius teigia: „Reklamos kampanijos
išgarsina prekės ženklą, bet neskatina jaunų žmonių gerti.
Pirmiausia jie užsimano išgerti, o tik tada parduotuvėje
pasirenka Breezer, nes girdėjo jo reklamą.“ (Advertisement
Magazine Adformatie, Olandija; 2004).

Švedijos alkoholio pramonė: nauji
savireguliacijos pasiūlymai – būdas
vilkinti kontrolės įstatymų priėmimą
Alkoholio pramonei rinkodaros laisvė yra labai svarbi ir
net būtina. Kiekvieną vyriausybės mėginimą suvaržyti šios
pramonės rinkodarą pasitinka rimtas pasiūlymas dar labiau
sugriežtinti galiojančią savireguliaciją. 2009 m. Švedijos
vyriausybė pabandė sumažinti alkoholio reklamos apimtį.
Švedijos aludariai iš karto paskelbė griežtesnes rekomendacijas
kaip riboti alkoholio reklamą ir rinkodarą. Tokiu būdu jie save
pateikia kaip atsakingą suinteresuotą rinkos dalyvį, nes yra
aktyvūs ir savanoriškai kuria savo elgesio apribojimo taisykles,
taigi yra pakankamai atsakingi, kad galėtų patys save reguliuoti
(remiantis IOGT, Švedija; 2009). Olandijoje, kai tik vyriausybė
pažada sugriežtinti rinkodarą, pramonė visada reaguoja ypač
aktyviai, tačiau įsigilinus į savireguliacijos taisykles tampa
akivaizdu, kad „sugriežtintos“ taisyklės tėra gudrus būdas
sukurti didesnę rinkodaros laisvę. Savireguliacijos principų
pakeitimai tapo veiksminga strategija vilkinti įstatymų
pakeitimus (remiantis STAP, Olandija, 2009).

Mitas Nr. 5 Alkoholio vartojimo sukeliamas problemas išspręsime tik kartu.

Pramonė nuolat tvirtina, kad tik bendromis jėgomis galima išspręsti
problemas, susijusias su alkoholiu. Alkoholio pramonė tvirtina juntanti
atsakomybę už tai, kad jų gaminami produktai gali pakenkti, todėl
norėtų padėti išvengti neigiamų padarinių. Todėl pramonė siūlo visiems
suvienyti jėgas ir kartu kovoti su piktnaudžiavimu alkoholiu, tvirtina
esą pajėgūs įtikinti vartotojus gerti atsakingai ir pasirengę tam skirti
lėšų. Gamintojai ir prekybininkai siūlo vyriausybėms ir institucijoms
pasinaudoti jų patyrimu.

Tarptautinis alkoholio politikos centras
(International Centre for Alcohol
Policy), lobistinė alkoholio pramonės
organizacija 1997 m. paskelbtame
dokumente „Dublino principai“ paskelbė
tokį teiginį:
„Siekiant užtikrinti gausesnę ir
įvairiapusę informaciją apie alkoholį,
akademinė ir mokslo bendruomenės
turėtų dirbti išvien su alkoholio
gėrimų pramone, vyriausybėmis ir
nevyriausybinėmis organizacijomis.“

Paaiškinimas:
Daugumai specialistų akivaizdu, kad bendradarbiavimas su
alkoholio pramone ne išeitis. Gaila, tačiau specialistai priėjo
tokią išvadą tik iššvaistę begalę laiko nevaisingoms diskusijoms
apie tariamai naudingus projektus ir priemones. Realybėje,
veiksmingos Europos, nacionalinės ir bendruomenių alkoholio
kontrolės priemonės turėtų sumažinti alkoholio vartojimą,
o šito pramonė nenori ir negali norėti. Tinkama ir veiksminga
kovos su alkoholio vartojimu politika reiškia didesnius akcizo
mokesčius, reklamos ir rėmimo draudimą, didesnį alkoholio
pirkėjų amžiaus cenzą, nelegalios prekybos
sunaikinimą ir informacijos apie alkoholio žalą sklaidą
visuomenėje (Babor et. Al, 2010; PSO, 2009).

Deja, alkoholio pramonė siekia tik finansinės naudos: jai rūpi
pardavimų didinimas ir gausesnis jų produkto vartojimas. Tik
taip galima pasiekti didžiausio atlygio ir pelno akcininkams. Jie
kuria naują mitą: nebūtina gerti mažiau − galima gerti kitaip.

Partnerystės Škotijoje pavyzdys
Škotijos alkoholio pramonė perša požiūrį, kad vyriausybė
ir sveikatos organizacijos turėtų tapti alkoholio pramonės
„partnerėmis“, teigdama, kad jas vienija „bendras tikslas“.
Tačiau yra atvirkščiai: organizacijų siekiančių, kad alkoholio
politika atitiktų visuomenės sveikatos interesus, ir organizacijų,
priklausomų nuo to, kiek alkoholio bus parduota ir kiek pelno
tai atneš, tikslai yra diametraliai priešingi. Škotijoje pramonė
sėkmingomis ministrų lygio derybomis sukūrė „partnerystę“,
kuri leido Diageo, Škotijos viskio gamintojo, darbuotojams
dvejus metus dalyvauti valstybės alkoholio kontrolės politikos
komandoje. Šis bendradarbiavimas pagimdė tokias iniciatyvas
kaip pirmoji škotų „Alkoholio pažinimo savaitė“ (Alcohol
Awareness Week), kurios metu visuomenei teikiama įvairi
informacija apie atsakingą alkoholio vartojimą.
Šaltinis: Evelyn Gillan, the Scottish Health Action on Alcohol
Problems; 2009.

Dalyvavimas politinėse darbo
grupėse Suomijoje
Alkoholio pramonė rado naują, efektyvesnį būdą keisti kontrolės
politiką nei lobizmas (oficialūs ir neoficialūs būdai daryti įtaką
politinių sprendimų priėmėjams). Alkoholio pramonės atstovai
ir kitos verslo šakos, kurių pelningumas tiesiogiai priklauso nuo
alkoholio vartojimo, darė įtaką alkoholio kontrolės politikai
dalyvaudami politinėse darbo grupėse.
Pavyzdžiui, Alkoholio rinkodaros darbo grupėje (suburtoje
Sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos iniciatyva), keturi iš
šešių narių buvo su alkoholiu susijusių verslų atstovai.
Įspėjimų apie sveikatai gresiantį pavojų darbo grupėje (suburtoje
Sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos iniciatyva), trys iš šešių
grupės narių buvo su alkoholiu susijusių verslų atstovai.
Šaltinis: Anki Pulliainen, Friends of Temperance /Boozerebellion;
Suomija; www.kannikapina.fi/english; 2009.
Bendradarbiavimas Ganoje ir kitose
Afrikos valstybėse
„Afrikoje dirbome su vyriausybėmis, visuomenės sveikatos
specialistais, nevyriausybinėmis organizacijomis tam, kad
formuotume nacionalinę alkoholio politiką, mažinančią
alkoholio daromą žalą.“
http://www.sabmiller.com/index.asp?pageid=1156

Mitas Nr. 4 Ignoruokite faktą, kad alkoholyje yra žalingos, priklausomybę sukeliančios cheminės medžiagos – etanolio.

Pramonė nuolat tvirtina, kad alkoholis – tai tiesiog skanus, meistriškai
paruoštas gėrimas: alų pristato, kaip išskirtinai natūralų produktą, vyną
kaip ypač naudingą kūnui ir sielai ir t. t. Tvirtinama, kad ilgametė alkoholio
gamybos patirtis užtikrina jo kokybę.

Paaiškinimas:
Alkoholio pramonė ignoruoja faktą, kad alkoholis (etanolis) – tai
žalinga, nuodinga, kancerogeninė ir priklausomybę sukelianti
medžiaga, svetima mūsų kūnui. Nepaisant to, alkoholis
reklamuojamas kaip sveikatą gerinantis produktas. Tiesa yra tai,
kad alkoholis – tai tiesiog stiprus narkotikas – medžiaga, kaip
ir heroinas, žalojanti organizmą, sukelianti fizinę ar psichinę
priklausomybę. Žalingas alkoholio poveikis žmogaus fizinei ir
psichikos sveikatai, visiškai neatitinka pramonės kuriamo mito
apie atsakingo, patenkinto ir švenčiančio gyvenimą su alkoholiu
vartotoją.
Alkoholis – sukelia vėžį
2007 m. vasario mėn. Lione, Prancūzijoje, Tarptautinėje vėžio
tyrimų agentūroje (IARC), 26 mokslininkai iš 15 valstybių
patikslino naujai alkoholinių gėrimų kancerogeniškumą ir etilo
karbamido (uretano), dažno teršalo, aptinkamo fermentiniame
maiste ir gėrimuose, kenksmingumą. Tyrime neminimi jokie
saugūs alkoholio kiekiai, kurie neskatintų vėžio atsiradimo. Šio
tyrimo išvados ir rezultatai paskelbti 96-oje IARC monografijos
knygoje (Baan et al. 2007).
Internetinė svetainė Alkoholis
ir sveikata (Alcohol and Health)
Belgijoje. Žinių apie alų institutas
Olandijoje
Svetainė www.bierengezondheid.be (apie alų ir sveikatą)
prisistato kaip unikalus tinklalapis, kur vienoje vietoje
pateikiama apibendrinta visa mokslinė informacija apie
alkoholio poveikį sveikatai. Svetainėje daugiausia dėmesio
skiriama vis populiarėjantiems tarptautiniams moksliniams
tyrimams, kurie nagrinėja saikingo alkoholio vartojimo
poveikį sveikatai.

Tinklalapį finansuoja Belgijos aludarių federacija, trokštanti
supažindinti lankytojus su saikingo alkoholio vartojimo
privalumais sveikatai.
Olandijoje aludariai įkūrė vadinamąjį Žinių apie alų institutą
(Knowledge Institute Beer), kurio pavadinimas kuria mokslinio
objektyvumo iliuziją. Prof. dr. Arne Astrupas, instituto valdybos
narys, sako: „Prisijungiau prie „Dutch Beer Knowledge Institute“
nes mane domina saikingo alaus vartojimo poveikis sveikatai“
(http://www.kennisinstituutbier.nl/bestuur).
Tuo trapu prof. M. Katan iš Laisvojo Amsterdamo universiteto
teigia: „Aludarių siekis gerinti alaus įvaizdį yra natūralus, tačiau
mokslininkai tokioje veikloje neturėtų dalyvauti.“
(Šaltinis: Olandijos laikraštis „Trouw“, 2010 m. spalis)

Mitas Nr. 3 Normalių alkoholio negeriančių suaugusiųjų apskritai nėra.

Pramonė nuolat tvirtina, kad blaiviųjų yra tiek nedaug, kad jie yra
nereikšmingi ir nedalyvauja šiuolaikinėje kultūroje ir tradicijose.

Paaiškinimas:
Alkoholio pramonė prie galimų blaivininkų priskiria tik vaikus iki
16 metų, nėščias moteris ir vairuotojus. Faktas, jog kiekvienoje
visuomenėje yra blaivininkų, neatitinka jų propaguojamos
idėjos, kad alkoholio vartojimas visiškai normalus ir atsakingas
dalykas. Pramonė kuria iliuziją, kad blaivininkai yra mažiau
sveiki, taigi norintys būti sveiki ir aktyvūs visuomenės nariai,
turi saikingai vartoti alkoholį. Alkoholio pramonė niekada
viešai nepalaikys besaikio girtavimo, tačiau didelė jų pelno dalis
gaunama būtent iš nesaikingo alkoholio vartojimo. Tuo tarpu
mažmenininkai nesaikingą girtavimą skatina kainų politika ir
nuolaidomis.
Blaivininkų dalis
Suaugusiųjų populiacijoje abstinentų dalis svyruoja nuo
žemiausios − 2,5% Liuksemburge iki aukščiausios − 99,5% Egipte.
Kitose šalyse: Kinijoje 48,6%, Airijoje 22,0%, Meksikoje 41,6%
ir Rumunijoje 38,0% (PSO, 2004). Pasaulyje 45% vyrų ir 66%
moterų nevartoja alkoholio. Kitaip tariant, daugiau nei pusė
(55%) pasaulio žmonių nevartoja alkoholio (PSO, 2007).

Ar nevartojantys alkoholio yra
mažiau sveiki?
Rehm ir kolegų tyrimas atskleidė, kad daugelis tyrimų lyginančių
geriančiųjų ir negeriančiųjų sveikatos būklę yra nepatikimos,
nes pasižymi metodologiniais trūkumais. Išsami tyrimų analizė
nustatė, kad paskelbtose studijose nevartojančiųjų alkoholio
grupė yra labai nevienalytė. Daug dabartinių abstinentų
nebevartoja alkoholio būtent dėl alkoholio sukeltų sveikatos
problemų ir todėl yra mažiau sveiki, tačiau tai nereiškia, kad jų
sveikata suprastėjo dėl blaivybės (Rehm et al. 2008).
Alkoholio pramonė Afrikos abstinentus nuolat skatina gerti.
Reklaminėse kampanijose tvirtinama, kad vartojantys alkoholį
suklestės taip, kaip klesti Vakarų šalių turtuoliai. Norintys
sulaukti sėkmės ir laimės turi gerti taip pat, kaip tai daro
sėkmingieji europiečiai.

Mitas Nr. 2 Alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti vartodami alkoholį.

Pramonė nuolat tvirtina, esą tik pavieniams piktnaudžiaujantiems
asmenims alkoholis sukelia tokias problemas kaip širdies ir kraujagyslių
ligos, nusikalstamumas, pravaikštos, prievarta, depresija, seksualinis
išnaudojimas, skurdas, psichikos ligos ir t. t. Teigiama, kad šios, nuo
alkoholio priklausomos grupelės, jokiu būdu negalima lyginti arba
tapatinti su visais alkoholio vartotojais. Pramonė siūlo problemą spręsti
suteikiant individualią pagalbą priklausomiems žmonėms, bet ne įvedant
alkoholio prieinamumo ribojimų visiems gyventojams: esą griežtesnė
kontrolė nuskriaustų daugumą tų, kurie alkoholį vartoja atsakingai.

Paiškinimas:
Tvirtinimas, kad problemas sukelia ne alkoholis, o neatsakingas
dalies geriančiųjų elgesys yra neteisingas. Nutylima, kad dauguma
alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų toli gražu ne asocialūs, bet
paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas
žmonės. Pramonė išties mėgina įrodyti, kad normalūs piliečiai
geria atsakingai ir tik „blogi“ – neatsakingai, sukeldami visas
įmanomas problemas, sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu.
Tuo tarpu didžiausią pelną alkoholio pramonė susižeria būtent iš
geriančiųjų daug. Alkoholio gamintojai ir platintojai teigia, kad
jų rinkodara veikia tik „atsakingus vartotojus“, bet tokiu atveju jų
pelnas turėtų ženkliai mažėti.
JAV ir Didžiojoje Britanijoje maždaug 50% viso alkoholio
suvartojama geriant rizikingai, t.y. daugiau nei rekomenduojama,
nesaikingai, arba girtaujant (Baumberg, 2009). Kitaip tariant,
didelę dalį alkoholio pramonės pelno tiesiogiai lemia rizikingas
vartojimas.

Europos forumas už atsakingą
alkoholio vartojimą (EFRD):
• Piktnaudžiavimo alkoholiu žala yra glaudžiai susijusi su
rizikingo gėrimo įpročiais.
• Dauguma Europos suaugusiųjų alkoholį vartoja atsakingai,
ir plačiai pripažįstama, kad vartojimo įpročiai, o ne tik
suvartojamo alkoholio kiekis, geriausiai prognozuoja
alkoholio daromą žalą.
Europos forumas už atsakingą alkoholio vartojimą (EFRD) – tai
Europoje pirmaujančių alkoholio gamintojų sąjunga, turinti
užtikrinti atsakingos alkoholio reklamos principų platinimą tarp
alkoholio gamintojų Europos Sąjungoje.
„Heineken“ korporacijos socialinio
atsakingumo kampanija „Žinok
ženklus“
„Heineken“ moko pastebėti girtuoklystės požymius. Jų
kampanijoje pristatyti penki neatsakingai alkoholį vartojančių
žmonių tipai: ekshibicionistas − išgėręs pasijunta per daug
laimingas; kovotojas − tampa pernelyg agresyvus; verksnys
− tampa melancholiškas, šnekasi su bet kuo, kas jo klauso;
išsišokėlis − trikdo kitus savo netinkamu elgesiu; miegalius −
padauginęs gali miegoti bet kur ir bet kada.
Šiuo atveju gamintojas tvirtina, kad problema yra ne
produktas (alus), o vartotojo asmenybė. Kitaip tariant,
normalus ir atsakingas vartotojas tiesiog vartoja produktus,
o blogas ir neatsakingas – jais piktnaudžiauja. Beje, šie
tipai neturi nieko bendra su realybe, nes bet kuris alkoholio
padauginęs žmogus priklausomai nuo aplinkybių pasižymi
visų aprašytų tipų elgesiu.

Mitas Nr.1 Vartoti alkoholį – normalu, įprasta, sveika ir atsakinga.

Pramonė nuolat tvirtina, esą
reguliariai alkoholį vartojantis
žmogus yra aktyvus, bendraujantis ir
mėgaujasi aktyviu socialiniu gyvenimu.
Tarsi alkoholis būtų natūrali
sudedamoji sveikatos ir sėkmės dalis,
taip pat šaunus įprotis ir graži
tradicija.

Paiškinimas:
Šiam mitui pagrįsti reklamose alkoholio vartojimas dažnai siejamas
su sveikata, sportu, išoriniu grožiu, romantika, pramogomis ir
draugais. Reklamoje alkoholis niekada nebus gretinamas su rimtomis
sveikatos problemomis, eismo nelaimėmis, nedarbu, prievarta, vaikų
išnaudojimu ir savižudybėmis.