Sėjamoji aviža — Avena sativa L.

Šeima. VARPINIAI — GRAMINEAE

Sėjamoji aviža
Sėjamoji aviža

Vienametis, kultūrinis, varpinis, iki 100 cm aukščio augalas. Stiebas — stačias, nešakotas, lapai — linijiški, žiedai susitelkę šluotelėse. Žydi gegužės—birželio, o grūdus brandina rugpjūčio—rugsėjo mėnesiais.

Senovėje avižos augo kaip piktžolės, o vėliau jomis žmonės pradėjo šerti gyvulius. Avižų maistinė ir pašarinė vertė buvo pripažinta kur kas vėliau. Dabar avižos yra svarbi sėjamoji kultūra. Dar Plinijus Vyresnysis savo raštuose užsiminė, kad iš avižų žmonės verda tyrelę maistui. Galenas rašė, kad avižos Indijoje auginamos ir pašarui, ir maistui. Dioskoridas iš avižų paruošta tyrele gydė viduriavimą, o jų gleivėmis — kosulį.

Lietuvoje avižų auginama gana daug. Avižų grūduose yra riebalų (iki 5% ), baltymų (10—12% ), angliavandenių, krakmolo (iki 40% ), eterinių aliejų, sakų, vitamino B1, (0,5 mg% ), B2 (0,06 mg% ), B6, E, karotino, cholino, fermentų, mineralinių medžiagų, tarp jų ir mikroelementų. Šimte gramų avižų grūdų yra 2,3 mg vario, 0,01 mg kobalto, 0,02 mg nikelio, 0,01 mg chromo, iki 0,29 mg fluoro, 0,1 mg molibdeno, 0,1 mg arseno, jodo, apie 6 mg mangano, iki 2,6 mg cinko, daug kalcio, natrio, kalio, fosforo, geležies, magnio ir kt.

Mokslininkai įrodė, kad avižos ir iš jų pagaminti maisto produktai didina fizinį ir psichinį organizmo atsparumą. Iš avižų pagaminti patiekalai padeda sportininkams išlaikyti gerą sportinę formą, pasiekti geresnių rezultatų.

Avižos įvairiu pavidalu tonizuoja ir stiprina išsekusius ligonius, tinka nuo virusinio hepatito, gastrito, enterokolito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, neurastenijos, nemigos, protinio nuovargio. Avižose esanti geležis ir kitos veikliosios medžiagos gydo mažakraujystę, o kalcis ir fosforas reikalingi kaulams formuotis. Tai puikus maistas vaikams. Žalių avižų vandeniniame antpile esančios veikliosios medžiagos varo prakaitą, šlapimą ir mažina temperatūrą.

Avižų ląsteliena švelniai skatina virškinimą, todėl jos rekomenduojamos užkietėjus viduriams. Be to, avižose esančios gleivės apsaugo žarnyną nuo mechaninių pažeidimų ir infekcijų. Todėl jomis labai seniai gydomos skrandžio, žarnyno ir kepenų ligos. Avižos tinka nuo dantų karieso, cukrinio diabeto, jos mažina cholesterino kiekį kraujyje, normalizuoja širdies ritmą.

Manoma, kad polifenoliai, esantys avižose, gydo kepenų ligas, padeda organizme suskilti riebalams, didina organizmo atsparumą infekcijoms. Avižų šiauduose yra daug biologiškai veiklių medžiagų, vitamino P. Iš jų ruošiamos vonios (1 kg šiaudų — voniai) nuo reumato bei sąnarių uždegimo.

Šviežių avižų antpilu arba nuoviru gydomos odos ligos, ypač egzema, lėtinis dermatitas, vaikų diatezė.

Avižų kruopos ar dribsniai labai maistingi. Iš avižinių produktų gaminami įvairūs patiekalai, daromas kavos pakaitalas.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *