Paprastoji žemuogė — Fragaria vesca L.

Šeima. ERŠKĖTINIAI — ROSACEAE

Paprastoji žemuogė — Fragaria vesca L.
Paprastoji žemuogė — Fragaria vesca L.

Paprastoji žemuogė yra daugiametis, 5—20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis — trumpas, rusvas, šliaužia horizontaliai arba įžambiai. Stiebas — stačias, rečiau kylantis, šiek tiek ilgesnis už lapus. Iš pamatinių lapų pažastų išauga šliaužiantys ūgliai, kurie ties tomis vietomis, kur yra bambliai, įsišaknija ir išauga jauni augalai. Lapai — trilapiai, ilgakočiai, dantytais kraštais. Stiebas ir lapkočiai — plaukuoti. Žiedai — balti, dažniausiai dvilyčiai, ant ilgų žiedkočių, po keletą susitelkę skėtiškuose žiedynuose. Žiedsostis išgaubtas, plikas arba šiek tiek plaukuotas, išaugęs į netikrą vaisių-uogą. Uogos — kiaušinio arba rutulio formos, tamsiai raudonos, kvapios, valgomos. Tikrieji vaisiai — smulkios sėklelės — išsidėsčiusios mėsingos uogos paviršiuje esančiose duobutėse. Žemuogė dažniausiai dauginasi ūsais. Žydi gegužės—birželio mėnesiais, kartais antrą kartą žydi vasarą ir net vėlai rudenį. Uogos prinoksta birželio–liepos mėnesiais.

Žemuogė maistui (tikriausiai ir gydymui) buvo vartojama dar ikiistoriniais laikais. Archeologai žemuogių sėklų randa akmens amžiaus žmonių buveinėse. Žemuogė, kaip vaistinis augalas, minimas XIII a. knygose. XVIII a. ji buvo atvežta į Europą iš Čilės ir kaip vertinga kultūra pradėjo sparčiai plisti. Dabar auga TSRS europinės dalies, Kaukazo, Sibiro ir Tian Sanio miškuose, subtropinio klimato juostose. Paplitusi ir Lietuvoje.

stose. Paplitusi ir Lietuvoje. Vaistams vartojama uogos, lapai ir šakniastiebiai. Lapai skinami žydint ir džiovinami pavėsyje. Uogos renkamos prisirpusios. Vaisiuose yra 80—84% vandens, 5—8% cukraus, 1—2% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, chino, salicilo, fosforo, gintaro, oksalo, vyno), karotinoidų, 0,27— 0,47% raugų, 1,6% pektinų, 3,5—4,5% ląstelienos, 0,5— 0,9% pelenų, vitaminų (iki 92 mg% askorbino rūgšties, 160 mg% P, 200—300 mg% PP, 0,3—0,5 mg% karotino, 0,03 mg% B1, 0,07 mg% B2, 0,1 mg% K), eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, fosforo, kobalto, geležies, kalcio), flavonoidų, kvercitino, kvercitrino, fitoncidų, antocianų, pelargonidino ir cianidino darinių. Lapuose yra 250—380 mg% askorbino rūgšties, raugų karotino, alkaloidų, eterinio aliejaus. Šakniastiebiuose — 10% raugų.

Žemuogė yra labai vertinga gydomoji uoga. Gydytojai ją skiria kaip dietinį maistą sergant širdies ir kraujagyslių, kepenų, inkstų ligomis, taip pat kaip vitamino C šaltinį. Ji stiprina organizmą, reguliuoja žarnyno veiklą. Žemuogė stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš organizmo įvairias kenksmingas (nuodingas) medžiagas ir cholesteriną. Ji vartojama sergant skrandžio ir tulžies takų ligomis, žadina apetitą, gerina virškinimą, malšina troškulį. Be to, didelės žemuogių dozės veikia antitireoidiškai, t. y. mažina skydliaukėje jodo absorbciją. Žemuogėje yra fitoncidų, kurie užmuša daugelį ligas sukeliančių bakterijų. Sultimis ir užpilu skalaujama burna ir gerklė, kai yra gleivinės uždegimas ar iš burnos sklinda negeras kvapas.

Žemuogių lapų užpilas retina širdies ritmą ir stiprina širdies susitraukimus, plečia kraujagysles, didina gimdos tonusą ir susitraukimą. Užpilas, pagamintas iš lapų ir uogų, skatina šlapimo išsiskyrimą sergant podagra, taip pat yra vitaminų šaltinis.

Šviežiose uogose yra daug geležies, todėl jas reikia valgyti sergant mažakraujyste. Sausų vaisių užpilas mažina temperatūrą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Tinka sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige, skorbutu ir podagra, taip pat stabdo kraujavimą iš gimdos.

Liaudies medicinoje žemuogės labai populiarios. Jos vartojamos nuo širdies ligų, hipertonijos, aterosklerozės. Manoma, kad jos gerina medžiagų apykaitą ir gerai veikia sergant inkstų ir kepenų akmenlige. Be to, žemuogėmis gydomasi nuo skrandžio, tulžies pūslės uždegimo, hemorojaus. Rekomenduojamos žemuogių uogos ir kirmėlėms varyti. Žemuogės naudingos žmonėms, kurie serga tuberkulioze ir cukriniu diabetu. Uogos malšina skausmus, ypač sergant reumatinėmis sąnarių ligomis. Kramtant žemuoges, tirpsta dantų akmenys.

Manoma, kad žemuogės lapų užpilas ir nuoviras gerai varo šlapimą, gydo anginą, dizenteriją, stabdo kraujavimus iš gimdos. Lapų, šaknų ir uogų nuoviras geriamas sergant gelta, hemorojumi. Ant senų opų, įdrėskimų, pūliuojančių žaizdų galima dėti šviežius žemuogių lapus.

Labai naudingas džiovintų lapų užpilas (3 g lapų užpiama dviem stiklinėmis karšto vandens, verdama penkias minutes ir laikoma dvi valandas, geriama per 3—4 kartus mažais gurkšneliais) sergant tulžies pūslės akmenlige, gastritu, bronchine astma, nemiga, prakaituojant naktį. Užpilas gerina virškinimą ir žadina apetitą.

Žemuogės lapai ir uogos labai tinka kosmetikai. Riebiai odai, kur labai išsiplėtusios poros, labai tinka žemuogių kaukės (šaukštelis šviežių žemuogių sulčių ir kiaušinio baltymas išplakamas ir juo tepamas veidas). Šviežių uogų sultimis galima tepti strazdanotą, dėmėtą ir spuogotą odą. Lapų užpilu gydomi įvairūs išbėrimai, spuogai, dedervinės, skrofuliozės.

Atsiminkite: kai kurie žmonės žemuogėms yra alergiški. Kai tik pradeda niežėti odą, atsiranda dilgėlinių reiškinių, reikia nevartoti žemuogių ir kreiptis į gydytoją.

Žemuogės vartojamos maistui. Iš jų ruošiami kompotai, verdamos uogienės, spaudžiamos sultys, gaminamas sirupas, želė ir kita.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *