Paprastoji pušis — Pinus silvestris L.

Šeima. PUŠINIAI — PINACEAE

Paprastoji pušis — Pinus silvestris L.
Paprastoji pušis — Pinus silvestris L.

Paprastoji pušis yra aukštas, visžalis, spygliuotas medis. Tai mūsų miškų puošmena, kuri nuolat žmogui teikia sveikatos. Ji mėgsta augti jauriniame smėlio dirvožemyje ir įvairaus reljefo augimvietėse.

Vaistinei žaliavai pavasarį skinami išbrinkę pušų pumpurai ir spygliai. Pumpurai skinami vasario—kovo mėnesiais, spygliai renkami žiemą. Geriausia skinti saulėtą, nelietingą dieną. Jie džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba dirbtinėse džiovyklose. Išdžiūvę pumpurai esti sukibę arba palaidi, dervos kvapo, kartaus skonio. Jie laikomi sandariai uždengtuose stikliniuose induose.

Vaistinėje žaliavoje yra 0,36% eterinio aliejaus (pineno, piborneolio, limoneno, silvestreno), raugų ir karčiųjų medžiagų, sakų, daug fitoncidų; spygliuose — raugų, eterinio aliejaus, flavonoidų, alkaloidų, fitoncidų, 300 mg% vitamino C, K, karotino; sėklose — riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių ir karčiųjų medžiagų.

Apie pušį žmonės sukūrė daug legendų, pasakojimų. Jos sakai, milijonus metų išgulėję žemės gelmėse, virto gintaru, kuris šiandien yra mūsų moterų mėgstamas papuošalas ir pasididžiavimas. Iš jo pramonė gamina daug vertingų daiktų; tarp jų — instrumentus ir indus kraujui perpilti (kad nesuliptų eritrocitai). Iš gintaro išskiriama gintaro rūgštis, kuri naudojama vitaminui D gaminti.

Senovės gydytojai Galenas ir Avicena gintaru traukdavo iš akių svetimkūnius. Iš pušies sakų gaminamas terpentinas, kurio gydomosios savybės jau seniai žinomos. Iš jo gaminami tepalai ir linimentai, kuriais gydoma neuralgija, raumenu uždegimas, reumatas, podagra, taip pat įvairics odos ligos. Iš terpentino gaminamas širdies ir kvėpavimo stimuliatorius — kamparas.

Pušų medienos sausas distiliacijos produktas — degutas, kuris pasižymi dezinfekuojamosiomis ir insekticidinėmis ypatybėmis. Jis yra svarbiausias Višnevskio linimento komponentas. Višnevskio linimentu gydomos žaizdos ir odos ligos. Iš sudegusios pušų medienos gaminama aktyvuota anglis. Ją reikia gerti, kai sutrinka skrandžio ar žarnyno veikla arba apsinuodijus.

Iš pušų pumpurų paruošti galeniniai preparatai tinka inhaliacijoms, padeda nuo kosulio, dezinfekuoja viršutinius kvėpavimo takus, varo tulžį ir šlapimą. Jais gydomi įvairūs uždegiminiai procesai. Iš terpentino gaminamas terpinhidratas, kuris lengvina kosulį ir išvalo gleivinę. Iš pušų pumpurų ruošiamas nuoviras. Imama 10 g susmulkintos žaliavos, ji emaliuotame inde užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 minučių, paskui aušinama kambario temperatūroje 10 minučių, perkošiama ir geriama po pusę stiklinės tris kartus per dieną po valgio. Šitoks nuoviras padeda atsikosėti, dezinfekuoja kvėpavimo takus. Inhaliacijoms galima pasidaryti pušų pumpurų antpilą. Imama 20 g susmulkintos žaliavos ir dedama į emaliuotą indą. Ji užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir kaitinama 15 minučių verdančio vandens vonelėje, paskui aušinama kambario temperatūroje 45 minutes, perkošiama ir galima inhaliuoti.

Iš pušų ekstrakto taip pat ruošiamos vonios. Vienai voniai reikia 50 g sauso arba 100 ml skysto pušų ekstrakto. Vonios vandens temperatūra — 35—37°C. Procedūra trunka 10—15 minučių. Pušų vonias žmonės naudoja jau seniai. Jos tonizuoja organizmą, suteikia jėgų. Šios vonios netinka žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertonija.

Galima ruošti pušų vonias kojoms sergant reumatiniu poliartritu. Nuskintos eglės ar pušies šakelės užplikomos dubenėlyje verdančiu vandeniu ir atvėsinamos iki kūno temperatūros. Šiame vandenyje kojas reikia mirkyti 30 minučių, po to jas šiltai apauti ir pagulėti lovoje. Procedūros kartojamos 7 kartus.

Iš pušų spyglių gaminami vitaminų C, K, karotino koncentratai ir vitamininiai gėrimai. 100 g žalių spyglių užpilama trupučiu virinto vandens, sutrinama, užpilama trimis stiklinėmis vandens, parūgštinama citrinos rūgštimi, pavirinama 30 minučių verdančio vandens vonelėje, paliekama ekstrahuotis 2—3 valandas, perkošiama pro marlę ir geriama po 100 ml per dieną po valgio kaip vitamininis gėrimas.

Pušys taip pat skleidžia fitoncidus (lakiąsias medžiagas), kurie išvalo iš oro mikrobus ir dulkes. Todėl pušyne lengva kvėpuoti, jame geriau jaučiasi ligoniai, kurie serga įvairiomis plaučių ligomis. Pušynų ore visada esti terpenų, ozono ir kt., bet birželio—liepos mėnesiais jų ypač daug. Tuomet spygliuočių miške gali padidėti kraujospūdis, pradėti dažniau plakti širdis, svaigti galva, kartais darosi sunkiau kvėpuoti pro nosį ir kt. Žiemą spygliuočių miškų oras normalizuoja kraujospūdį ir kraujotaką. Todėl vasarą pušyne prasčiau jaučiasi žmonės, kurie serga hipertonija, širdies ischemine liga. Pušims žydint — gegužės mėnesį — širdininkai pušyne jaučiasi gerai.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *