Paprastoji avietė (Rubus idaeus)

Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)

Paprastoji avietė
Rubus idaeus
Šeima:
Erškėtiniai(Rosaceae)
Lietuviški sinonimai:
aviečis, avietys

Vasaržalis 1,5-2m aukščio gausiai šakotu ir toli besidriekiančiu šakniastiebiu krūmas. Stiebai
dvimečiai, statūs, kiek palinkusiomis viršūnėmis, apvalūs, dygliuoti,
pirmamečiai žali, antramečiai rusvi, su pilkomis apnašomis. Lapai
sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatiniai iš 5-7, viršutiniai iš 3
lapelių; lapeliai kiaušiniški, nusmailėję, viršutinėje pusėje apaugę
retais plaukeliais arba pliki, apatinėje- baltais pūkeliais; viršūninis
lapelis stambiausias, kartais skiautėtas, kotuotas, šoniniai mažesni,
stambiai ar kiek smulkiau dvigubai dantyti. Žiedai balti, smulkūs,
susitelkę į žiedynus. Vaisius(uoga) sudėtinis, sudarytas iš daugelio
smulkių pūkuotų raudonų arba geltonų kaulavaisių.
Žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai(uogos) sunoksta
liepos-rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi šakniastiebinėmis atžalomis ir
sėklomis.
Auga miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, krūmuose,
miško aikštėse, neretai sudarydamos tankius sąžalynus; drėgnuose ir
derlinguose dirvožemiuose. Mėgsta šviesias vietas. Labai dažnas.
Kaip vaiskrūmis avietė auginama soduose jau nuo IVa. Šiuo
metu yra išvesta įvairių aviečių veislių, kurios gana populiarios soduose.
Augalas medingas. Iš produktyvaus avietyno stipri bičių šeima per dieną gali prinešti apie 5kg
medaus.
– – –
Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes jau žinojo senovės graikai ir romėnai. Jie
miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi.
Aviečių uogos vartojamos maistui ir vaistams. Taip pat vaistams vartojami jų lapai ir šakelės.
Vaistinei žaliavai renkamos tik prisirpusios uogos, giedrą, sausą, saulėtą dieną, be žiedsosčio. Plonu
sluoksniu paskleidžiamos ant retos medžiagos ir apvytinamos atvirame ore, saulėje. Po to džiovinamos
krosnyje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50-60°C temperatūroje. Laukinių aviečių uogos
aromatingesnės ir geriau išsilaiko negu kultūrinių veislių. Gerai išdžiuvusios uogos nesulimpa,
nenudažo pirštų, yra malonaus kvapo ir saldžiai rūgštoko skonio. Džiovintos uogos laikomos
medžiaginiuose maišeliuose, sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Uogos vertės nepraranda dvejus
metus.
Lapai skinami jauni, sveiki, šakelės su lapais ir žiedais pjaunamos žydėjimo pradžioje.
Džiovinamos pavėsyje, kur neapšviečia saulė.
Aviečių uogose yra iki 10% angliavandenių: gliukozės, fruktozės, pentozės; organinių rūgščių:
citrinos, salicilo, obuolių, skruzdžių; vitaminų: C, B1, B2, PP, karotino; mineralinių medžiagų: kalio,
natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies; raugų, eterinio aliejaus, pektinų, fitosterino, kuris padeda
mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir gydo aterosklerozę.
VARTOJIMAS MEDICINOJE
Šviežiose arba džiovintose aviečių uogose yra salicilo rūgšties, todėl labai tinka nuo peršalimo.
Be to, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio, taip pat sutrikus medžiagų
apykaitai, esant avitaminozei. Jos žadina apetitą, gerina virškinimą.
Šviežios uogos gerai malšina troškulį. Vartojamos ir šaldytos uogos. Jose vertingos medžiagos
išsilaiko geriau negu džiovintose. Pamirkytos šiltame vandenyje apie 2min, atšyla.
LIAUDIES MEDICINOJE
Tai pirmas vaistas gydant vaikus nuo įvairių persišaldymo ligų: slogos, bronchito, gripo.
Aviečių uogų arbatos nuo seno duodama ligoniams prakaito išsiskyrimui skatinti, kūno temperatūrai
mažinti. Kad poveikis būtų stipresnis, išgėrus arbatą būtina atsigulti į lovą ir šiltai apsikloti. Taip pat
vartojama nuo skorbuto, mažakraujystės; kaip blaivinimo priemonė padauginus alkoholio.
Džiovintos aviečių šakelių viršūnės su lapais vartojamos nuo tų pačių ligų, kaip ir uogos.
Džiovintų aviečių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami nuo viršutinių kvėpavimo
takų ir peršalimo ligų.
MAISTUI
Uogos valgomos šviežios, džiovintos, iš jų verdamos uogienės, džemai, sirupai, želė, kisielius,
spaudžiamos sultys, gaminamas vynas bei likeris. Naudojant ilgesniam laikui uogos sušaldomos. Jauni

lapai ir ūgliai vartojami kaip arbatos pakaitalas.

Esant kvėpavimo takų uždegimams. Nuo viduriavimo
❖ Imti džiovintų paprastosios avietės šakelių su lapais. 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos žaliavos
užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens ir užvirti. Perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės(100ml) 4 kartus per
dieną.
Nuo peršalimo, gripo, esant aukštai temperatūrai
❖ Imti 2 arbatinius šaukštelius džiovintų paprastosios avietės uogų ir suberti į termosą. Užpilti
stikline(200ml) verdančio vandens ir uždengti. Rekomenduojama per vieną valandą išgerti 2-3 stiklines džiovintų
uogų arbatos su medumi.
❖ Imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų ir tiek pat mažalapės liepos žiedų. Užpilti 2
stiklinėmis(400ml) verdančio vandens ir dar 5-7min pavirti. Nukošti, gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 3-4 kartus per
dieną karštą.
Sergant ūminiu sąnarių uždegimu
❖ Imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų, tiek pat didžiosios dilgėlės žolės ir pelkinės
vingiorykštės žiedų. Šį mišinį užpilti 300ml verdančio vandens. Palaikyti 20min ir dar 5min pavirti. Gerti po 1/2
stiklinės (100ml) 3 kartus per dieną prieš valgį.
Paprastosios avietės uogos
❖ Nuo skrandžio skausmų, gydant mažakraujystę, sergant cukriniu diabetu, norint numalšinti troškulį
patariama valgyti šviežias uogas. Žiemai reikėtų pasiruošti šaldytų uogų.
Vitamininė arbata
❖ Imti lygiomis dalimis džiovintų paprastojo erškėčio vaisių, paprastosios avietės, juodojo serbento ir
bruknės lapų. Viską gerai sumaišyti. 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio užplikyti stikline(200ml) verdančio vandens
ir palikti sandariai uždarytame inde. Po to nukošti ir gerti su medumi po 0,5 stiklinės(100ml) 2 kartus per dieną.

Avietėse yra daug purininių medžiagų, todėl sergant podagra bei inkstų uždegimu jų vartoti
nepatariama. Reikia pasitarti su gydytoju.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *