Paprastasis apynys (Humulus lupulus)

Paprastasis apynys
Paprastasis apynys

Paprastasis apynys
Humulus lupulus
Šeima:
Kanapiniai(Connabaceae)
Lietuviški sinonimai:
apynas, apvynas, puronas, vynia

 

Daugiametis dvinamis vijoklinis iki 6 metrų aukščio žolinis augalas. Šakniagumbis mėsingas su
ilgais šakniastiebiais. Stiebas žalias arba rausvas, briaunotas, šiurkštus, apaugęs trumpais kabliškais
dygliukais. Tuščiaviduris, vyniojasi tik iš kairės į dešinę pusę, žiemą sunyksta. Lapai stambūs,
priešiniai, širdiškais pamatais, į viršų smailėjantys, dantyti, su
prielapiais; apatiniai triskiaučiai, viduriniai penkiaskiaučiai.
Vyriškieji žiedai šluotelių pavidalo, smulkūs, gelsvi, žalsvi arba
melsvi; moteriškieji- kankorėžio tipo, susitelkę trumpakotėse
varpose- spurgose.
Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Spurgai subrandinami
rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisius- rudas, vienasėklis
riešutėlis. Dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis.
Auga lapuočių bei mišriuose miškuose ir krūmuose,
dažniausiai pasitaiko pašlaičių bei upių ir upelių pakrančių
krūmuose, griovių šlaituose, derlingame dirvožemyje. Paplitęs
visoje respublikoje. Dažnas. Kultūrinių apynių veislės
auginamos soduose, daržuose ir specialiuose ūkiuose. Gyvena
50 ir daugiau metų.
Apyniai Lietuvoje jau auginami nuo senų laikų sodybose.
Augalas dekoratyvus ir tinka vertikaliam apželdinimui.
Apynys medicinoje vartojamas labai seniai. Dar VIIIa juo
gydytos kai kurios ligos.
Vaistinė žaliava- spurgai skinami giedrią dieną, subrendę su koteliais, kai pradeda ruduoti ir
gurgžda tarp pirštų, rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba
džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje. Išdžiuvę yra žalsvai gelsvi, stipraus kvapo,
kartaus skonio. Paruošta žaliava vartotina vienerius metus.
Apynių spurguose yra lupulino. Lupulinas susideda iš dervų, karčiųjų medžiagų humulono ir
lupulono; taip pat eterinio aliejaus, raugų, organinių rūgščių, dervų, sakų, cholino, vitaminų B1, B6, PP,
C, dažinių, fitoncidinių, mineralinių ir kitų veikliųjų medžiagų.

VARTOJIMAS MEDICINOJE
Apynio spurgų preparatai veikia baktericidiškai, antiseptiškai ir narkotizuojančiai. Jie
raminamai veikia centrinę nervų sistemą, žadina apetitą, gydo gastritą, šlapimo pūslės bei inkstų
uždegimus, tulžies pūslės ir kepenų ligas, lėtinį viduriavimą. Augalo preparatai ramina, ypač tinka nuo
nemigos; jais gydomas radikulitas, nerviniai traukuliai, psichikos sutrikimai. Apynio spurgai slopina
lytinį aktyvumą.
Apynio aliejaus lašais reikia gerti nuo neurozių, padidėjusio jautrumo. Jis švelniai atpalaiduoja
širdies kraujagyslių spazmus, gydo nemigą, žarnyno spazmus bei hipertoniją.
Kartu su kitų vaistažolių mišiniais patartina gerti gydant inkstų, šlapimtakių ligas, norint
sureguliuoti mineralinių medžiagų apykaitą.
Gydytojai rekomenduoja gerti apynio nuovirą nuo odos ir gleivinių uždegimų, alergijos,
niežulio, dermatitų.
LIAUDIES MEDICINOJE
Apynio spurgų arbata arba milteliai buvo duodami apetitui sužadinti ir virškinimui gerinti, taip
pat nusilpusiems po sunkių lėtinių ligų ir neturintiems apetito ligoniams. Apynio spurgus kišdavo į
pagalves, kad nekankintų nemiga.
Apynio arbatų kompresai dedami ant skaudančių sąnarių, geliančių kaulų. Jo nuoviru
skalaujami išplauti plaukai plaukų šaknims stiprinti, pleiskanoms naikinti.
Iš stiebų pluošto vejamos virvės, audžiama medžiaga maišams, gaminamas popierius.
Parfumerijoje apynio spurgų ekstrakto dedama į kremus, muilą, šampūnus, veido odą
tonizuojančius losjonus.
MAISTUI
Apynio spurgai yra vienas pagrindinių komponentų alaus gamyboje, nes lupulinas suteikia
gėrimui specifinį kartumą ir spalvą, stabdo pašalinių bakterijų bei grybelių dauginimąsi.
Ramina nervus
❖ Valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo apynio spurgų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens,
ataušinti, perkošti. Gerti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
❖ Imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo apynio spurgų, tiek pat pipirmėtės, trilapio pupalaiškio žolės
ir sumaltų vaistinio valerijono šaknų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis(400ml)
verdančio vandens. Palaikyti 30min ir nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės(100 ml) 2 kartus per dieną, ryte ir vakare.
Užpilą vartoti 2 dienas iš eilės.
Nuo nemigos
❖ Paimti po lygiai paprastojo apynio spurgų, vaistinio valerijono šaknų, miškinės gudobelės vaisių. Viską
gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, palaikyti 30min, perkošti.
Išgerti visą kiekį vakare prieš miegą.
Virškinimui gerinti
❖ Valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo apynio spurgų ir tiek pat trilapio pupalaiškio žolės užpilti 1,5
stiklinės(300ml) verdančio vandens. Po valandos nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 3 kartus per dieną prieš valgį.
Po savaitės daryti pertrauką.
Sergant radikulitu

❖ Apynio spurgus reikia sudrėkinti ir gerai pašutinti. Po to nuspausti, kad nevarvėtų, sudėti į drobinį maišelį

ir kiek galima karštesnį uždėti ant skaudamos vietos, uždengti neperšlampama medžiaga ir šiltai apkloti. Laikyti
valandą, paskui nuimti ir skaudamą vietą aprišti vilnoniu audeklu arba kailiuku.
Plaukams stiprinti
❖ Valgomąjį šaukštą susmulkintų paprastojo apynio spurgų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, pavirti
30min. Atvėsinti ir įtrinti plaukų šaknis.

Apynio spurgų arbatos perdozavimas gali sukelti blogumą, pykinimą, skrandžio ir galvos

skausmus, silpnumą. Prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *