Kartusis kietis (pelynas) — Artemisia absinthium L.

Šeima. GRAIŽAŽIEDŽIAI — COMPOSITAE

KARTUSIS KIETIS
KARTUSIS KIETIS

Daugiametis žolinis augalas. Jo stiebas prie pamato sumedėjęs, viršuje — gausiai šakotas. Augalas apaugęs trumpais, tankiais plaukeliais. Apatiniai stiebo lapai ilgakočiai, plunksniškai suskaldyti, viduriniai — su trumpesniais kotais, o viršutiniai yra sveiki, bekočiai, siaurai lancetiški. Lapų viršus — pilkšvai žalias, o apačia — pilkšva. Žiedai — smulkūs, geltoni, sukrauti į kekes, kurios susideda iš šluotelių. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais. Lukštavaisiai subręsta rugsėjo mėnesį. Dauginasi sėklomis.

Auga visur — griuvėsiuose, šiukšlynuose, šlaituose, pakelėse, dykvietėse, ypač mėgsta kalkingas dirvas.

Vaistinei žaliavai pjaunama iki 25 cm ilgio žydinti augalo viršūnė su lapais ir nesumedėjęs stiebas. Surinkta žaliava džiovinama pastogėse, gerai vėdinamose patalpose arba džiovyklose 40—45°C temperatūroje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Išdžiūvusi žaliava yra pilkšvai žalia, stipraus kvapo, kartaus skonio, galima laikyti dvejus metus.

Žaliavoje yra 0,5—2,0% eterinio aliejaus, kuris susideda iš tujono, pineno, kadineno, felandreno, chamazulenogemo, karčiųjų glikozidų (absintino ir anabsintino), organinių rūgščių (gintaro ir obuolių), flavonoidų, vitaminų C, B6, K, karotino, raugų ir mineralinių medžiagų (kalio, kalcio), fitoncidų ir kt.

Kartusis kietis — seniai žinomas vaistinis augalas. Avicena juo gydė akių uždegimą, tulžies ir šlapimo pūslės ligas, sutrikusį menstruacinį ciklą ir kt.

Iš karčiojo kiečio žolės pagaminti vaistai žadina apetitą, stimuliuoja virškinimo trakto liaukų veiklą, gerina virškinimą, skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą. Augalas pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, dėl to tinka skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti.

Mokslininkai nustatė, kad pelyne esantis kapilinas pasižymi bakteriocidinėmis savybėmis, gydo grybelines ligas ir yra aktyvus antibiotikas. Augale esantis chamazulenogenas ir kitos veikliosios medžiagos teigiamai veikia fagocitinę leukocitų funkciją ir slopina uždegiminius procesus. Juo galima gydyti bronchinę astmą, egzemą, reumatą ir kt.

Žinoma, kad augalo eterinis aliejus farmakologinėmis savybėmis artimas kamparui, todėl jis gerina širdies darbą, tonizuoja centrinę nervų sistemą.

Pelyno žolės dedama j vaistinių augalų mišinius, kuriais žadinamas apetitas ir tulžies sekrecija.

Namie galima pasiruošti pelyno arbatos šitaip. Arbatinį šaukštelį žaliavos reikia užpilti dviem stiklinėm verdančio vandens, uždengti ir laikyti 20 minučių, paskui perkošti ir gerti pusę valandos prieš valgį po ketvirtį stiklinės tris kartus per dieną. Arbata laikoma vėsioje vietoje dvi paras.

Sergant storosios žarnos uždegimu, galima vartoti užpilą, paruoštą iš pelyno žolės ir vaistinio šalavijo lapų lygiomis dalimis. Geriama po vieną valgomąjį šaukštą kas dvi valandas dvi arba tris dienas. Manoma, kad karčiojo kiečio žiedai naikina virškinimo trakto parazitus.

Indijoje karčiuoju kiečiu iš virškinimo trakto varomi kirminai, gydomi įvairūs uždegimai. Bulgarijoje juo gydomas gastritas (kai padidėjusi skrandžio sulčių sekrecija), kepenų ir tulžies pūslės ligos, nemiga ir kt. Vokietijoje pelynu gydomos virškinimo trakto ligos. Prancūzijoje žadinamas apetitas, gerinamas virškinimas, milteliais arba antpilu varomi iš žarnyno kirminai, taip pat tonizuojami virškinimo trakto organai. Lietuviai pelyno žole gydo karščiavimą, gripą, skrandžio, kepenų ir kasos ligas, hemorojų, šalina iš burnos blogą kvapą ir kt. Draudžiama nuolat gerti po daug pelyno žolės antpilo, nes galima apsinuodyti. Būtinai pasitarkite su gydytoju.

Kartusis kietis taip pat naudojamas likerių ir degtinės gamybai.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *