Baklažanas — Solanum melongena

Šeima. BULVINIAI — SOLAKACEAE

Baklažanas
Baklažanas

Baklažanas yra vienametis kultūrinis augalas. Stiebas — status, lapai — pailgi, ovalūs, apaugę smulkiais plaukeliais. Žiedai violetiniai. Vaisiai auga lapų pažastyse, pavieniui. Jų būna įvairios formos (cilindro, kriaušės, rutulio ir kt). Baklažano tėvynė — Indija. Europoje jie pradėti auginti XVI amžiuje. Dabar yra išvesta įvairių veislių, kurios skiriasi derlingumu ir vaisių kokybe. Tarybų Sąjungoje baklažanai auginami tik pietuose (Vidurinėje Azijoje, Kryme, Kaukaze, Pietų Ukrainoje, Moldavijoje).

Į Lietuvą baklažanų atvežama iš pietinių respublikų. Galima juos auginti sode arba šiltnamyje. Nedaug jų auginama Vytėnų bandymų stotyje. Baklažanų ikros būna parduotuvėse.

Baklažanų cheminė sudėtis įvairi. Juose yra 91% vandens, 5% cukraus, 0,04 mg% vitamino B1, 0,05 — B2, 5 — C, 0,60—PP, 0,002 mg% — karotino, pektinų, ląstelienos, fitoncidų, raugų ir mineralinių medžiagų (238 mg% kalio, 6 — natrio, 10 — kalcio, 10 — mangano, 34 — fosforo, 0,4 mg% geležies).

Baklažanai valgomi švieži, sūdyti, konservuoti. Tinka sergant ateroskleroze ir jos profilaktikai. Baklazanai reguliuoja virškinimą, šalina iš organizmo cholesteriną, todėl rekomenduojami vyresniems žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis. Baklažanuose yra kalio druskos, kuri stiprina širdį, šalina iš organizmo skysčius. Baklažanus rekomenduojama valgyti sergant podagra, nes skatina šlapimo rūgšties išsiskyrimą iš organizmo.

Baklažanai vartojami maistui, salotoms. Juos galima kepti, troškinti. Baklažanų ikros dedama į įvairių daržovių salotas. Ji valgoma su mėsos, žuvies patiekalais, taip pat su duona, bulvėmis. Baklažanai — nekaloringi (100 g yra 24 kcal), todėl tinka nutukusiems žmonėms.

Add a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *