ATMINTINĖ VAISTAŽOLIŲ RINKĖJAMS

ATMINTINĖ VAISTAŽOLIŲ RINKĖJAMS

Yra tam tikros vaistinių augalų rinkimo ir paruošimo taisyklės, ir jų būtina laikytis. Priešingu
atveju vaistažolė gali netekti gydomųjų savybių arba net pakenkti žmogaus sveikatai. Pagrindinė
taisyklė- augalinę žaliavą reikia ruošti tada, kai joje būna daugiausia veikliųjų medžiagų. Pumpuruose anksti pavasarį, pradėjus brinkti; žoliniuose augaluose- prieš žydėjimą ir žydėjimo pradžioje; šaknyse ir šakniastiebiuose- vegetacijos pabaigoje; žieduose- žydėjimo pradžioje; vaisiuose ir sėklose- jiems
nokstant ir visai sunokus; lapuose- išaugus iki normalaus dydžio.
Taip pat vaistingųjų augalų negalima rinkti prie kelių ar geležinkelio magistralių, prie
šiukšlynų, sąvartynų, fermų, prie pramonės įmonių, šiluminių elektrinių, miestuose; cheminėmis
medžiagomis užterštuose plotuose. Kenksmingos medžiagos patenka į žmogaus organizmą, jame
kaupiasi ir gali sukelti įvairius negalavimus.

Pumpurai(Gemmae)

Renkami anksti pavasarį(kovo-balandžio mėnesiais), pradėję brinkti, bet neišsiskleidę, kai juose
yra daugiausiai aktyvių medžiagų. Džiovinami pavėsyje, palėpėse, pastogėse arba džiovykloje ne
aukštesnėje kaip 35°C temperatūroje. Geriausia rinkti miško kirtimuose nuo nupjautų medžių. Nedera
dėl pumpurų laužyti medžio šakų.

Lapai(Folia)

Renkami saulėtą dieną, rasai nudžiuvus. Nedera nuskinti visų augalo lapų, kad šis
nenukentėtų. Nerinkti pageltusių, kenkėjų ar ligų pažeistų lapų. Geriausia lapus rinkti į krepšius, bet
ne į polietileninius maišelius. Džiovinti paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, apsaugotoje nuo
saulės spindulių patalpoje. Gerai išdžiuvę lapai yra natūralios spalvos, lengvai susitrina tarp pirštų.

Žolė(Herba)

Renkama augalui pasiekus butonizacijos bei žydėjimo fazę. Vienmečių augalų pjaunamas visas
stiebelis, daugiamečių- žydinti viršūnėlė su lapais. Pjaunama saulėtą, giedrą dieną ir tuojau
džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusi žolė yra natūralios spalvos, trapi ir dažnai kvapi.

Žiedai(Flores)

Skinami žydėjimo pradžioje, kai būna visiškai susiformavę. Dedami į pintines, ne į
polietileninius maišelius, nesuspaudžiami(suspausti kaista ir suyra jų veikliosios medžiagos). Tuojau
pat džiovinami paskleidus plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių
apsaugotoje patalpoje. Gerai išdžiuvę žiedai nepraranda natūralios spalvos ir kvapo.

Vaisiai ir sėklos(Fructus et Semeni)

Renkami visiškai prinokę, išskyrus kmynų ir krapų, kurie skinami dar nesunokę, rišami į
šluoteles, nokinami ir vėliau išdžiuvę nukuliami.
Sultingi vaisiai renkami prinokę, vytinami ir baigiami džiovinti 70-80°C temperatūroje. Išdžiuvę
vaisiai netepa rankų, suspausti nelimpa ir yra natūralios spalvos.

Žievė(Corlex)

Lupama anksti pavasarį, kol neišsprogę pumpurai, nes tuomet joje yra daug veikliųjų
medžiagų. Tinkamiausia 3-4 metų medelių kamieno ar šakelių žievė. Ją galima lupti tik miško
kirtavietėse. Nulupta žievė džiovinama nuo saulės ir drėgmės apsaugotoje vietoje.

Šaknys(Radices) ir šakniastiebiai(Rhizomata)

Galima kasti anksti pavasarį arba rudenį bet kokiu oru ir bet kuriuo dienos laiku. Tik kai kurių
augalų, kaip miškinės sidabražolės, mėlynojo palemono ir kitų, kurių šaknyse kaupiasi tanidai(raugai),
saponinai ar jiems giminingos medžiagos, šaknys kasamos butonizacijos ir žydėjimo pradžioje.
Iškastas šaknis reikia tuojau nuvalyti, pašalinti smulkias pridėtines šaknis, nuplauti šaltu
vandeniu(neplaunamos svilarožės, saldymedžio šaknys) ir paskleisti, kad apdžiūtų. Storos šaknys
perpjaunamos išilgai ir skersai. Geriausia šaknis ir šakniastiebius pradėti džiovinti natūraliomis
sąlygomis, o baigti apšildomoje patalpoje, ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje. Gerai išdžiuvusios
šaknys ir šakniastiebiai laužiami traškėdami lūžta.

Laikymas

Išdžiovinta vaistažolių žaliava pakuojama atskirai į maišelius, dėžutes, stiklainius ir kitas
priemones. Laikoma sausoje, gerai vėdinamoje, saulės neapšviestoje patalpoje 10-15°C temperatūroje.
Tinkamai laikoma žolė, žiedai, lapai nesugenda 2 metus; žievė, šaknys ir šakniastiebiai- 3-4 metus.
Augalai, kurie turi glikozidų, džiovinami 50-60°C temperatūroje, o eterinio aliejaus- ne
aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje.
Stipriai veikiantieji ir nuodingieji augalai laikomi atskirai užrakinti. Skirtingo kvapo augalai irgi
laikomi atskirai, kad išliktų jų būdingas kvapas. Uogas reikia laikyti labai sausoje arba perpučiamoje
patalpoje, kad neįsiveistų kenkėjai ar ligos.